Ketvirtadienį iš atokios paleidimo aikštelės skrydžiui į kosminę stotį pakilo Kinijos raketa su trimis astronautais. Tai naujausias svarbus įvykis Pekino lenktynėse tapti pirmaujančia dangaus galia.
Pastaraisiais metais Pekinas skyrė savo kosmoso programai milijardus dolerių, kad įgyvendintų tai, ką prezidentas Xi Jinpingas vadina Kinijos žmonių „kosmoso svajone“. Šalis, kurios ekonomika pagal dydi yra antra pasaulyje, puoselėja drąsius planus iki dešimtmečio pabaigos surengti misiją į Mėnulį su žmonėmis ir galiausiai pastatyti ten bazę.
Ketvirtadienį prasidėjusi misija „Shenzhou-20“ skirta trijų astronautų komandai nuskraidinti į Kinijos Tiangongo kosminę stotį. Raketa „Long March-2F“ pakilo į orą iš Džiukuano palydovų paleidimo bazės šiaurės vakarų Kinijos dykumoje, pusmetį truksiančios misijos pradžią stebėjo naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Įgulai vadovauja 46 metų Chen Dongas, buvęs naikintuvo pilotas ir kosmoso tyrinėtojas veteranas, 2022 m. tapęs pirmuoju Kinijos astronautu, orbitoje praleidusiu daugiau nei 200 dienų.
Kiti du įgulos nariai – 40 metų buvęs oro pajėgų pilotas Chen Zhongrui ir 35 metų buvęs kosminių technologijų inžinierius Wang Jie – į kosmosą skrenda pirmą kartą.
Ketvirtadienio popietę prieš kelias valandas iki skrydžio šimtai žmonių su puokštėmis ir mažytėmis nacionalinėmis vėliavėlėmis telkėsi kosminės bazės gatvėse išlydėti astronautų. „Linkime jums sėkmės!“, – šaukė minia, įgulos nariams pravažiuojant.
Valstybinė televizija tiesiogiai transliavo vaizdus, kaip trys astronautai autobusu buvo vežami į paleidimo aikštelę, už jos buvo matyti plytinti didžiulė tuščia dykuma.
Įgula šešis mėnesius dirbs Tiangonge, atliks fizikos ir gyvybės mokslų eksperimentus bei įrengs apsauginę įrangą nuo kosminių šiukšlių. Pirmą kartą jie įneš į laivą planarijas – vandens plokščiąsias kirmėles, pasižyminčias regeneraciniais gebėjimais. Komanda taip pat atliks išėjimus į kosmosą, papildys atsargas ir atliks bendrą kosminės stoties techninę priežiūrą.
Trys šiuo metu Tiangongo stotyje esantys astronautai, baigę perdavimo procedūras, į Žemę turėtų grįžti balandžio 29 dieną.
Brangakmenis karūnoje
Kinijos kosmoso programa yra trečioji, iškėlusi žmones į orbitą, be to, nuleidusi Marse ir Mėnulyje robotizuotus marsaeigius. Šalis siekia prilygti dviem didžiausioms pasaulio kosmoso galybėms – JAV ir Rusijai.
Tiangongas – šis pavadinimas kinų kalba reiškia dangiškuosius rūmus – vadinamas karūnos brangakmeniu, stotyje kas pusmetį pasikeisdamos dirba trijų astronautų komandos.
Kinija yra pašalinta iš Tarptautinės kosminės stoties nuo 2011 m., kai JAV uždraudė NASA bendradarbiauti su Pekinu. Nuo to laiko ji siekia įtraukti kitas šalis į savo kosmoso programą, vasarį pasirašė susitarimą su ilgamečiu sąjungininku Pakistanu dėl pirmojo užsienio astronauto nuskraidinimo į Tiangongą. Vykdant šį procesą „bus atrinkti du Pakistano astronautai, atvyksiantys į Kiniją treniruotis“, trečiadienį patvirtino Kinijos kosmoso agentūra CMSA.