V.Putinas: apie Rusijos ekonomiką, ES parlamento rinkimus, karą

Nepaisant visų kliūčių ir, jo žodžiais tariant, Vakarų įvestų „neteisėtų sankcijų“, jo šalis plečia savo logistiką ir tarptautinio bendradarbiavimo geografiją, penktadienį Sankt Peterburge vykstančiame 27-ajame tarptautiniame ekonomikos forume sakė V. Putinas.

Šalis yra viena iš didžiausių ekonominių šalių ir netgi lenkia Vokietiją, remdamasis duomenimis, kuriuos skaičiuojant atsižvelgiama į perkamąją galią, teigė jis.

Siekdami nubausti Rusiją už Ukrainoje pradėtą ir jau daugiau nei dvejus metus trunkantį karą, Vakarai įvedė precedento neturinčių sankcijų.

Dabar maždaug du trečdaliai užsienio prekybos vyksta su Rusijai draugiškomis šalimis, pasakojo V. Putinas.

Dėl skirtingose prekybos srityse galiojančių vakarietiškų sankcijų Rusija savo ekonomiką visų pirma nukreipė į Kiniją, tačiau taip pat bendradarbiauja ir su Indija, Afrika bei Lotynų Amerika.

Šimtams svečių adresuotoje kalboje V. Putinas kvietė plėsti bendradarbiavimą keičiantis technologijomis ir kalbėjo apie įdomias plėtros galimybes investuotojams iš užsienio.

Rusijos prezidentas taip pat sakė, kad bus tęsiamas nuo Jungtinių Valstijų dolerio nepriklausomos atsiskaitymų sistemos kūrimas.

Apie rinkimus į ES parlamentą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį kalbėdamas ekonomikos forume pasakė, kad rinkimai į Europos Parlamentą taps paramos „tradicinėms vertybėms" Vakarų šalyse išbandymu.

Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume pasakytoje kalboje V. Putinas apgailestavo, kad „Europos kultūra" - arba „krikščioniška kultūra" - „(Vakarų) Europos šalyse žūva".

„Kur gita europietiška kultūra? Greitai ji visai išnyks. Teliks vien architektūros paminklai", - dėstė V. Putinas, kaltindamas „pasaulinį liberalizmą".

Tačiau V. Putinas užsiminė, kad per rinkimus matysime priešišką reakciją.

„Tai suprasdami, daugelis europiečių siekia progreso, kurio pagrindą būtent ir sudaro jų tradicinės vertybės", - kalbėjo jis, omenyje greičiausiai turėdamas pastaruoju metu kai kuriose ES šalyse iškilusias kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijas.

„Ar jiems pavyks tai padaryti, ar ne, pamatysime, sulaukę rinkimų į Europos Parlamentą rezultatų", - pridūrė V. Putinas.

Prancūzijoje ir Italijoje surengtose apklausose iki sekmadienį įvyksiančių pagrindinių rinkimų pirmavo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikai.

Apie karą

Rusija, pasak prezidento Vladimiro Putino, konflikte su Vakarais dėl Ukrainos negalvoja apie branduolinį smūgį.

Jo šalis branduolinius ginklus naudotų tik ekstremaliose situacijose, tačiau jų kol kas nėra, pareiškė V. Putinas penktadienį Tarptautiniame ekonomikos forume Sankt Peterburge.

„Nėra būtinybės apie tai galvoti", - kalbėjo prezidentas. Rusija, anot jo, galėtų atlikti branduolinius bandymus, tačiau ir tam kol kas nėra jokios būtinybės. Vis dėlto, pasak V. Putino, Rusijos branduolinė doktrina yra „gyvas instrumentas", kuris atsižvelgiant į aplinkybes gali kisti.

Nereikėtų be reikalo kalbėti apie branduolinį karą, tęsė V. Putinas, priešingai nei apie tai yra pasisakęs diskusijos vedėjas Sergejus Karaganovas. Šis Rusijos politikos ekspertas praeityje yra kalbėjęs apie branduolinį smūgį, siekiant labiau atgrasyti Vakarus. Per renginį penktadienį S. Karaganovas vėl mėgino spausti Kremliaus šeimininką šia linkme.

Ukrainoje Rusija savo karo tikslus pasieks lėtai ir planingai žengdama į priekį, tęsė V. Putinas. Greitas veržimasis esą keltų pavojų rusų karių gyvybėms.

Daugiau kaip dvejus metus trunkančiame kare Maskva, nurodydama į savo branduolinį potencialą, ne kartą mėgino sulaikyti Vakarų valstybes nuo paramos Ukrainai. V. Putinas pakartojo savo grasinimą, reaguojant į Vakarų pagalbą ginklais Ukrainai, perduoti rusiškų ginklų antivakarietiškos valstybėms.