1 nuotr.Jūrų gelbėjimo nevyriausybinės organizacijos trečiadienį pranešė, kad per pastaruosius 10 metų iš Viduržemio jūros ištraukė daugiau kaip 175 000 žmonių – migrantų, pavojingu jūrų keliu bandžiusių pasiekti Europą.
Grupė, sudaryta iš 21 regione veikiančios NVO, apskaičiavo, kad nuo 2015 m. bandydami perplaukti jūrą žuvo mažiausiai 28 932 žmonės.
Dauguma jų žuvo centrinėje Viduržemio jūros dalyje – vandenyse tarp Libijos, Tuniso, Italijos ir Maltos, Berlyne surengtoje spaudos konferencijoje sakė Vokietijos nevyriausybinės organizacijos „SOS Humanity“ atstovė Mirka Schaefer.
Jos teigimu, toje teritorijoje per pastarąjį dešimtmetį kasdien žūdavo vidutiniškai penki suaugusieji ir vienas vaikas. Ji pridūrė, kad neužregistruotų atvejų skaičius gali būti „gerokai didesnis“.
Iš 21 organizacijos, šiuo metu vykdančios jūrų gelbėjimo darbus regione, 10 yra įsikūrusios Vokietijoje. Jos visos kartu turi 15 gelbėjimo laivų, keturis burlaivius ir keturis lėktuvus.
Organizacijos dažnai konfliktuoja su valdžios institucijomis dėl savo gelbėjimo operacijų, kurios buvo pradėtos 2015 m., kilus Europos migracijos krizei, kai šimtai tūkstančių žmonių, daugiausia iš Artimųjų Rytų, pajudėjo link žemyno.
Dabartinė Italijos vyriausybė pažadėjo nutraukti migrantų keliones ir užsipuolė NVO, kad šios sukuria „traukos faktorių“, skatinantį leistis į kelionę, nors migracijos stebėtojai teigia, kad tai nėra įrodyta.
Griežtai dešinioji Giorgios Meloni vadovaujama Italijos vyriausybė priėmė įstatymus, kuriais reikalaujama, kad gelbėjimo laivai po kiekvienos gelbėjimo operacijos grįžtų į nurodytą uostą, o ši priemonė, pasak NVO, prieštarauja jūrų teisei.
„Spaudimas mums didėja“, – sakė M. Schaefer, kritikuodama nepakankamą Vokietijos vyriausybės paramą.
Gelbėjimo organizacijos ragino Berlyną paremti „efektyvią ir koordinuotą jūrų gelbėjimo programą, kurią visiškai finansuotų ES“, spaudos konferencijoje sakė „Sea Watch“ atstovė spaudai Giulia Messmer.
Pasiūlyme, išsiųstame Vokietijos vyriausybei ir Europos Komisijai, raginama, kad ES gelbėjimo patruliams ir atvykimo centrams kasmet skirtų 108-240 mln. eurų.
