Vokietija abejoja Amerikos patikimumu ir aukso saugumu

Šiandien Vokietija turi antras pagal dydį aukso atsargas pasaulyje ir nusileidžia tik JAV. Jos sudaro 3375 t, o beveik 37 proc. šio kiekio arba daugiau nei 1250 t, yra saugoma Niujorko federaliniame rezervų banke.

Dar 13 proc. Vokietijos atsargų yra Anglijos banko saugyklose Londone.

„D.Trampas nori kontroliuoti Federalinę rezervų sistemą, o tai reikštų ir Vokietijos aukso atsargų kontrolę. Tai yra mūsų pinigai ir jie turi būti sugrąžinti", - teigė Europos mokesčių mokėtojų asociacijos viceprezidentas Michaelis Jageris (Michael Jaeger).

JAV laikomų aukso atsargų saugumas jau ir anksčiau buvo viešų diskusijų objektas, tačiau padėtis smarkiai paaštrėjo po D.Trampo sugrįžimo į Baltuosius rūmus. Europarlamentaras Markusas Ferberis pabrėžė, kad JAV nebėra tokia patikima partnerė, kokia buvo anksčiau. „D.Trampas yra nenuspėjamas, ir negalima atmesti galimybės, kad kada nors jis pateiks naujų idėjų, kaip elgtis su užsienio šalių aukso atsargomis", - nuogąstavo jis.

Bundesbankas, atsakydamas į „Reuters" užklausą, nurodė, kad jiems nekyla abejonių dėl aukso saugumo.

„Niujorko federalinis rezervų bankas yra patikimas, mūsų atsargas saugantis, partneris", - sakoma reguliuotojo atsakyme.

Apie tai, kad Vokietijos vyriausybė svarsto galimybę atsiimti aukso atsargas iš JAV, „Bild" pranešė dar kovo mėnesį.

Praėjusią savaitę Europos mokesčių mokėtojų asociacijos vadovas išsiuntė atvirus laiškus Bundesbankui ir Finansų ministerijai, ragindamas grąžinti JAV saugomą auksą.

„Bild" pažymėjo, kad ilgą laiką aukso saugojimas JAV buvo laikomas tinkama strategija. Berlynas tikėjosi, kad pasaulinės finansų krizės atveju galės greitai pasiekti dolerio likvidumą.

Tačiau balandį D.Trampas pradėjo taikyti naujus tarifus, kas sukėlė abejonių dėl to, ar tikslinga toliau laikyti Vokietijos turtą JAV.

Beje, oficialaus paaiškinimo, kodėl Vokietijos auksas laikomas už šalies ribų, nėra. „Reuters" kaip priežastį nurodo vieną teorijų, remiantis kuria šaltojo karo metu auksas buvo perkeltas į JAV siekiant, kad jis būtų saugiu atstumu nuo SSRS.

Bundesbankas auksą iš užsienio saugyklų pradėjo atsiiminėti 2013 m. Iš pradžių buvo planuojama 2020 m. „evakuoti" 374 t aukso luitų iš Paryžiaus ir dar 300 t iš Niujorko, tačiau operacija buvo atlikta anksčiau ir užbaigta 2017 m. Bundesbankas paaiškino, kad pagrindinis aukso grąžinimo tikslas buvo sustiprinti pasitikėjimą šalies finansų sistemos garantu.

Beje, vokiečių nerimą galima suprasti, nes, pasak „The Economist", Amerikos aktyvai, kurie visuomet buvo laikomi saugiais, dabar tampa unikaliai pavojingais.

Leidinio teigimu, Amerika, visuomet buvusi „prieglobsčiu pavojingais laikais", pati tapo nestabilumo šaltiniu.

„Besaikis vyriausybės skolinimasis kelia pavojų obligacijų rinkoms, o „toksiškas" neapibrėžtumo, D.Trampo muitų karų bei konfliktų su institucijomis, nepastovių turto kainų ir ekonominio silpnumo mišinys kelia grėsmę, kad naujoji finansų sistema patirs rimtą įtampą", - perspėja „The Economist".

Pasak leidinio, bus dar viena finansų krizė, nes ji visuomet įvyksta, o kai ji prasidės, investuotojai staiga supras, jog susidūrė su finansų sistema, kurios jie nesupranta.