1 nuotr.Vokietijoje, atsižvelgiant į pasirengimo galimam kariniam konfliktui priemones, raginama nacionalines atsargas papildyti vartojimui paruoštais patiekalais. Apie tai rašo „The Washington Post".
Idėją - sukurti nacionalinį vartojimui paruoštų produktų, kuriuos būtų galima vartoti pašildžius, rezervą išsakė žemės ūkio ir maisto ministras Aloisas Raineris (Alois Rainer) tinklalaidėje „Politico Berlin Playbook". Tokių produktų pavyzdžiai - konservuoti ravioliai ir lęšiai.
„Man svarbu, kad svarbų vaidmenį vaidintų ne tik karinės įrangos tiekimas, bet ir aprūpinimas maistu", - pabrėžė A.Raineris.
Ekstremalioms situacijoms kaupiamose Vokietijos maisto atsargose daugelį metų vyravo neperdirbti maisto produktai, tokie kaip grūdai, kurių paruošimas užtrunka per ilgai, - patikslino A.Raineris.
Jo plano įgyvendinimas kainuos apie 100 mln. eurų, logistikai ir sandėliavimui tikimasi pritraukti didžiuosius prekybos tinklus.
Pastaraisiais metais Vokietijos valdžios institucijos dažnai ragino kaupti atsargas, taip pat ir namų ūkių lygmeniu.
2022 m. tuometinė Vidaus reikalų ministerijos vadovė Nensė Fazer (Nancy Faeser) pažymėjo, kad, tarkim, priešininkams surengus kibernetines atakas prieš kritinę infrastruktūrą, dėl ko ilgam laikui galėtų nutrūkti elektros energijos tiekimas ar atsirastų kitų problemų, vertėtų turėti maisto ir būtiniausių prekių atsargų.
Šių metų birželį Federalinės gyventojų apsaugos ir pagalbos nelaimių atveju biuro vadovas Ralfas Tizleris (Ralph Tiesler) paragino vokiečius pasirūpinti atsargomis 72 valandoms, dar geriau - dešimčiai dienų.
Jis patikslino, kad, ruošdamasi galimam Rusijos puolimui per artimiausius ketverius metus, šalis rengia planus sparčiai plėsti slėptuvių nuo bombų ir priedangų tinklą. „Süddeutsche Zeitung" atkreipė dėmesį, kad iš nuo Šaltojo karo laikų Vokietijoje likusių maždaug 2 tūkst. bunkerių tik apie 580 yra tinkami naudojimui.
Rusijos valdžia ne kartą pabrėžė, kad Rusija neplanuoja puolimo prieš NATO.
Prezidentas Vladimiras Putinas yra pareiškęs, kad tai - nesąmonė ir neįtikėtinas melas, kuriuo Vakarų Europos šalių gyventojai bando patikėti.
