Vokietija nebepajėgi būti „gerovės valstybe“

„Gerovės valstybė, kokią turime šiandien, nebegali būti finansuojama iš to, ką sau galime leisti ekonomiškai", - britų leidinys „The Telegraph" citavo politiką.

F.Mercas ragino peržiūrėti išmokų sistemą, kuriai pernai buvo išleista rekordinė 47 mlrd. eurų suma. Vokietijoje veikia daugybė socialinės paramos priemonių: reguliarios būsto ir vaiko išmokos, išmokos bedarbiams, priedai šeimoms, pagalbos nepasiturintiems programos, subsidijos ligonių ir pagyvenusių žmonių priežiūrai.

Tačiau šiais metais Vokietijos ekonomika stagnuoja ir patiria struktūrinės bei ciklinės krizės poveikį. Nepaisant to, išlaidos socialinei apsaugai pastaruoju metu augo ir jos augs toliau, nes gyventojai sensta, o nedarbas - didėja. Be to, daugelis pašalpų gavėjų nėra Vokietijos piliečiai.

F.Mercas kovą su nelegalia migracija pavadino vienu iš savo veiklos prioritetų.

Liepos 18 d. vidaus reikalų ministras Aleksandras Dobrindtas (Alexander Dobrindt) pasirašė simbolinį susitarimą su kolegomis iš Prancūzijos, Austrijos, Lenkijos, Čekijos ir Danijos dėl bendradarbiavimo kovojant su nelegaliais imigrantais.

Anksčiau F.Mercas taip pat siūlė keisti pilietybės įstatymą, kad būtų pailgintas į pilietybę pretenduojančių asmenų gyvenimo šalyje laikotarpis. Dabar, norint gauti Vokietijos piliečio pasą, šalyje pakanka pragyventi penkerius metus.

Trejų metų laikotarpis nustatytas Vokietijos piliečių sutuoktiniams (santuoka turi būti sudaryta likus ne mažiau kaip dvejiems metams iki paraiškos pateikimo) arba jeigu yra ypatingų pasiekimų integracijos srityje - pavyzdžiui, sėkminga karjera ar pasiekimai moksle.

Taip pat Vokietijoje svarstoma galimybė palaipsniui didinti pensinį amžių iki 70 metų. Pasak „Deutsche Welle", tokią iniciatyvą pasiūlė CDU/CSU frakcijos Bundestage jaunimo grupės pirmininkas Paskalis Redigas (Pascal Reddig).

Politiko teigimu, dabartinė sistema nėra sąžininga, nes ji perkelia naštą jaunajai kartai. P.Redigas siūlo mažinti išankstinio išėjimo į pensiją patrauklumą, faktiškai panaikinant pensijas nuo 63 metų. Jis siūlo susieti pensijų didinimą ne su darbo užmokesčiu, o su infliacija, ir palaipsniui lėtinti jų augimą.

„Tai būtų teisingiau ir leistų sutaupyti pinigų. Jeigu nenorime, kad žlugtų visa pensijų sistema, staigus pensijų didinimas, kaip iš dalies nutiko praeityje, artimiausiais metais nebebus įmanomas", - tikino P.Redigas.

Šiuo metu Vokietijoje į pensiją išeinama sulaukus 67 m. Į išankstinę pensiją, turint bent 35 m. darbo stažą, galima išeiti sulaukus 63 metų, tačiau tokiu atveju išmokos sumažinamos.

Beje, pirmadienį į Kijevą atvykęs Vokietijos vicekancleris Larsas Klingbeilas (Lars Klingbeil) patikino, kad ir toliau palaikys kovojančią šalį. „Kasmet paremsime Ukrainą 9 mlrd. eurų", - džiaugėsi jis.

Vokietija yra didžiausia Ukrainos rėmėja Europoje.