1 nuotr.Vokietijos darbo rinkos perspektyvos blogėja: Miunchene įsikūrusio „Ifo“ instituto mėnesinis užimtumo barometras ketvirtadienį nusmuko iki žemiausio lygio nuo pat pandemijos įkarščio 2020-ųjų viduryje.
Palyginus su praėjusiu mėnesiu, rodiklis sumažėjo ne tiek ir daug (0,2 punkto iki 93,4), tačiau tai buvo jau šeštas sumažėjimas iš eilės.
„Vis daugiau įmonių stabdo naujų darbuotojų paiešką, – sakė „ifo“ apklausų vadovas Klausas Wohlrabe. – Jos taip pat vis dažniau svarsto mažinti darbo vietų skaičių.“
Apklausos duomenimis, padėtis ypač sudėtinga gamybos sektoriuje.
„Pramonė bando įveikti krizę, taikydama trumpesnes darbo valandas ir mažindama darbo vietų skaičių“, – sakė K. Wohlrabe.
Nors mažinti darbuotojų skaičių dažniau planuoja pramonės įmonės, K. Wohlrabe pastebėjo panašią tendenciją ir mažmeninėje prekyboje.
Paslaugų sektoriuje, kuriame darbo vietos ilgą laiką augo, prognozuojamas augimo mažėjimas. Statybų sektoriuje pokyčių taip pat nedaug.
Apdirbamosios pramonės šakose „Ifo“ pastebi vis daugiau darbo valandų trumpėjimo ženklų. Daugelis įmonių šitaip bando išvengti atleidimų – skirdamos darbuotojams mažiau darbo valandų ir atitinkamai sumažindamos darbo užmokestį.
Lapkritį 17,8 proc. apklaustų įmonių planavo sutrumpinti darbo valandas, palyginti su 14,3 proc. rugpjūtį. Per ateinančius tris mėnesius tai padaryti ketina 28 proc., palyginti su 23 proc. rugpjūtį.
Nors įmonės šią politiką įgyvendina ne taip ekstremaliai, kaip prognozuota, vis dėlto tai rodo aiškią neigiamą darbo rinkos tendenciją.
