V.Zelenskiui patarinės profesorius iš Lietuvos

- Kam ši Taryba įsteigta? Kokios bus jos funkcijos? - „Vakaro žinios" pasiteiravo Ado JAKUBAUSKO, kuris yra Pasaulio Krymo totorių kongreso generalinio sekretoriaus pavaduotojas, Krymo totorių Medžliso (tautinio parlamento) atstovas Lietuvoje, buvęs ilgametis Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas.

- Patariamoji Taryba, bendradarbiaudama su partneriais užsienyje, prisidės prie pasiūlymų rengimo ir teikimo dėl Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimo, jos piliečių teisių ir interesų apsaugos bei valstybei ir jos piliečiams padarytos žalos padarinių pašalinimo ir kompensavimo klausimais. Taryba taip pat dalyvaus rengiant Ukrainos poziciją pagrindinėmis Krymo platformos veiklos sritimis, teiks pasiūlymus teisės aktų tobulinimo klausimais, susijusiais su laikinai okupuotos Krymo Autonominės Respublikos teritorijos ir Sevastopolio miesto deokupacija ir reintegracija.

Šios Tarybos pirmininkas yra pats Ukrainos prezidentas V.Zelenskis. Į jos sudėtį įtraukti Ukrainos Rados deputatai, ministrai, generalinis prokuroras bei kiti aukščiausi šalies vykdomosios valdžios, saugumo, viešosios tvarkos ir teisėsaugos pareigūnai. Tarybos, kurią sudaro 43 nariai, veikloje taip pat dalyvaus Krymo totorių Medžliso (Tautinio Parlamento) atstovai ir užsienio ekspertai.

- Jūs - vienintelis Tarybos narys iš užsienio?

- Iš užsienio esame du žmonės - aš ir JAV Taikos instituto viceprezidentas Rusijos ir Europos reikalams Viljamas Teiloras (William Taylor). Bet, manau, sąrašas nėra baigtinis, nes nėra Turkijos atstovo, nėra Rumunijos atstovo, nors ten yra didelė totorių diaspora. Manyčiau, ir Lenkija norės deleguoti savo atstovą.

- Kaip sulaukėte tokio įvertinimo?

- Kai su Krymo totorių Medžliso pirmininku bei Pasaulio Krymo totorių kongreso prezidentu Refatu Čiubarovu lankėmės Lietuvos prezidentūroje, prezidentas Gitanas Nausėda pastebėjo, kad Lietuva dar neturi savo atstovo šioje Taryboje. Su R.Čiubarovu pasiūlėme vieną politiką (nenoriu įvardinti), bet Ukraina jo nepatvirtino. Tada kaip žmogui, nuo 1988 m. dirbančiam Krymo totorių klausimu, buvo pasiūlyta man: nusiųsti mano dokumentai, biografija. Ir praktiškai tą pačią dieną iš Kijevo atėjo patvirtinimas, kad esu įtraukiamas į Tarybą, tereikėjo sulaukti baigiamojo dekreto.

- Kodėl sudaryta Taryba tik Krymo deokupacijos klausimu? Juk yra ir daugiau okupuotų Ukrainos teritorijų.

- Taryba veiks visos okupuotos Ukrainos teritorijos klausimu. Tačiau Kryme prasidėjo Rusijos agresija ir jame turi pasibaigti, todėl ir pasirinktas toks pavadinimas. Be to, Krymo totoriai buvo tauta, turėjusi savo nepriklausomą valstybę - Krymo chanatą. 1918 m. pusmetį gyvavo Krymo Demokratinė Respublika. Deja, Krymo totoriai patyrė patį didžiausią genocidą iš nedidelių tautų. Nes kitoms tautoms, kurios buvo deportuotos - čečėnai, ingušai - buvo suteikta teisė grįžti. Krymo totoriams nebuvo suteikta. Pirmas masinis sugrįžimas įvyko jau baigiantis Gorbačiovo „perestroikai" - tik 1989 m. Bet dar kartą akcentuoju: Taryba dirbs ne tik Krymo, bet ir kitų teritorijų deokupacijos klausimu.

- Dar 2017-aisiais esate sakęs: „Nors pasaulis nepripažįsta Krymo užgrobimo teisėtumo, Rusija jau trejus metus visiškai kontroliuoja šią teritoriją. Liepsnojančio Donbaso fone užgrobto pusiasalio klausimas palaipsniui vis labiau stumiamas į antraeiles pozicijas, ir kuo ilgiau truks tokia situacija, tuo Maskvai bus geriau. Juk ji tikisi, kad ilgainiui pasaulis susitaikys su Krymo užgrobimu. Tad turime daryti viską, kad okupuoto krašto klausimas tarptautinėje politikoje vėl užimtų pirmąsias vietas". Ar tai reiškia, kad, jei pasaulis 2014-aisiais būtų ryžtingiau reagavęs į Krymo okupaciją, Rusija nebūtų pradėjusi dabartinio karo?

- Jei Vakarų pasaulis tada būtų deramai reagavęs, ir Krymo okupacijos galėjo nebūti. Kita vertus, pačioje Ukrainoje buvo susiklosčiusi nepalanki situacija: prezidentas Viktoras Janukovyčius buvo Maskvos statytinis. „Žalieji žmogeliukai", kurie buvo pasiųsti į Krymą, buvo lakmuso popierėlis, turėjęs parodyti, kaip į visa tai reaguos Ukraina. Krymo pusiasalyje tuo metu buvo apie 30 tūkst. Ukrainos karių - milžiniška jėga. Rusijos prezidentas Putinas pasakė: jei bus reakcija - „žalieji žmogeliukai" bus areštuojami ar šaudomi - tada akcija bus nutraukta. Jei reakcijos nebus, invaziją reikės vystyti. Atitinkamo V.Janukovičiaus įsakymo nebuvo, nors viską buvo galima sutvarkyti per porą dienų. O prasidėjus Maidanui jis pabėgo į Rusiją, kur iki šiol gyvena.

2014 m. kovo mėnesį buvo surengtas pseudoreferendumas, kuriame esą dalyvavo apie 90 proc. pusiasalio gyventojų, nors iš tikrųjų dalyvavo vos iki 30 proc., iš jų apie 99 proc. - rusakalbiai, kurie į Krymą atvyko po Krymo totorių deportacijos arba jų palikuonys. Referendumas buvo niekinis, tą pripažino ir tarptautinė bendruomenė. Ir dabar Krymo totoriai bei dauguma kitų Krymo gyventojų laukia Krymo išlaisvinimo.

- Kitaip tariant, Vakarų kaltinti dėl minkštos reakcijos negalima - bėdą užtraukė Rusijai parsidavusi tuometinė Ukrainos aukščiausioji valdžia?

- Na, tuometinis JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) labai minkštai pasižiūrėjo į Krymo problemas. Rusija tuo puikiai pasinaudojo: užgrobė Krymą, po to pradėjo įvykius Donbase, kur buvo infiltruoti žmonės, kėlę neramumus.

- Atrodo, Vakarų pasaulis lyg ir buvo susitaikęs su Krymo okupacija, nes iki 2022 m. vasario šį klausimą kėlė tik pavieniai politikai. Dabar radikalesni užsienio politikai ragina Ukrainą siekti taikos, atsisakant dalies okupuotos teritorijos. Ar gali būti, jog Vakarų pasaulis nori paaukoti būtent Krymą?

- Iki 2022 m. vasario Krymo problema tikrai buvo primiršta, Vakarų politikai jau buvo pradėję kalbėti, kad reikia tartis su Rusija, pripažinti faktą, esą Krymas priklauso Rusijai. Bet pilnavertis karas pakeitė situaciją. Visų pirma, ukrainiečių sąmonėje Krymas išliko, o V.Zelenskis ne kartą pareiškė, kad Ukraina sieks likti su 1991 m. sienomis. Pasaulyje tik marginalai bando formuoti nuomonę, kad su Putinu reikia tartis, atsisakant dalies Ukrainos teritorijų. Tačiau 63 pasaulio valstybių lyderiai, šiemet dalyvavę Krymo platformoje, unisonu kalbėjo, kad Krymas turi būtų grąžintas Ukrainai. Ir kad su agresoriumi negali būti jokių derybų.

- Tikite, kad Ukraina greitai susigrąžins visas teritorijas? Ar įmanoma visiška pergalė, nes neatmestina, kad Putinas gali pradėti masinę mobilizaciją - matome, kad jam negaila žmones paversti patrankų mėsa?

- Manau, kad įmanoma. Ukrainos pusė neatmeta ir diplomatinių priemonių. Karinės priemonės sekasi neblogai, okupantas po truputį stumiamas iš valstybės, tačiau neatsisakoma ir diplomatinių priemonių, o pasaulis jas palaiko.

- Kokios tos diplomatinės priemonės?

- Aišku, mainais agresoriui niekas nebus siūloma. Bus ieškoma būdų, kaip sureguliuoti situaciją diplomatinėmis priemonėmis nepraliejant kraujo. Rusijai pritaikomi vis nauji sankcijų paketai, patys Rusijos gyventojai, kurie nėra kalti dėl konflikto Ukrainoje, kol kas nėra itin aktyvūs (nors karo pradžioje protestai buvo labai dideli). Tačiau tautinėse valstybėse (Buriatija, Jakutija, Tatarstanas, Baškirija, Čečėnija, Dagestanas) judėjimai gali sustiprėti. Jei karas tęsis, ant kortos bus pastatytas pačios Rusijos, kuri gali pradėti byrėti kaip kortų namelis, likimas. To, beje, laukiu nuo 1990 m. Visada galvojau, kad išsivaduoti gali ne tik 15 buvusių sąjunginių respublikų, bet ir visos okupuotos tautos - 20 autonominių respublikų ir kitų autonominių sričių. Matau, kad procesas po truputį įsibėgėja, pavyzdžiui, totoriai jau sukūrė Vyriausybę išeivijoje, kuri pasauliui ima kalbėti apie Tatarstano okupaciją.

- Dabar, kai Krymas okupuotas, kokia yra Krymo totorių situacija? Ar daugumai teko bėgti iš pusiasalio, ar jie persekiojami, sodinami į kalėjimus?

- Kai totoriai pradėjo grįžti į Krymą dar „perestroikos" laikais, sovietinė propaganda skelbė, kad jų yra apie 290 tūkst. Patys totoriais sako, kad jų yra arti pusės milijono. Aišku, kai 2014 m. įvyko Krymo okupacija, buvo privežta daugybė naujų žmonių - neva proletarų iš „plačiosios tėvynės". Nuo okupacijos pradžios iki dabar į Krymą įvežta nuo 600 tūkst. iki 1 mln. naujų gyventojų. Įsivaizduokite, ką tai reiškia tokiai mažai teritorijai, kurioje ir taip gyveno apie 2,5 mln. žmonių.

Dabar kyla klausimas, ką reikės daryti su jais, kai okupacija baigsis.

Krymo totoriai dabar patiria įvairiausias represijas. Visų pirma, religiniu pagrindu. Rusijos valdžia kai kurias knygas įtraukė į draudžiamų sąrašą. Pas ką jų randama - keliamos baudžiamosios bylos ir žmonės sodinami į kalėjimą. Tai - vienas iš bauginimo būdų. Arba, pavyzdžiui, prieš metus buvo suimtas Medžliso pavaduotojas. Vien todėl, kad pernai dalyvavo Krymo platformoje Kijeve. Rusai jam „prikabino" straipsnį, neva sprogdino dujotiekį, jungiantį žemyninę Ukrainos dalį su Krymu. Pasodino jį 17-ai metų. Nuo Krymo okupacijos pradžios iš Krymo į žemyninę Ukrainos dalį arba į užsienį išvažiavo jau apie 40 tūkst. Krymo totorių. Jei Stalinas 1944 m. deportavo, tai dabartiniai rusai per bauginimus, represijas siekia, kad kuo daugiau totorių išvažiuotų iš Krymo.

Kryme yra daugybė žmonių, kurie iki šiol nėra priėmę Rusijos pilietybės - gyvena su ukrainietiškais dokumentais. Todėl jie negauna pensijos, medicininio draudimo, negali savo vaikų leisti į darželius. Tokiomis poveikio priemonėmis norima pasiekti, kad žmonės arba paliktų pusiasalį, arba priimtų Rusijos pilietybę.