1 nuotr.Europos Sąjungą gali sugriauti migracija. Link to veda gilūs kultūriniai Europos šalių skirtumai ir jų negebėjims susitarti dėl ilgalaikės bendros politikos. Tai interviu „The Guardian" pareiškė Vyriausiasis ES įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis (Josep Borrell).
Ž.Borelis paneigė prielaidą, kad prie migracijos krizės prisidėjo ir konfliktas Ukrainoje. Pasak jo, nesibaigiančių karų ir Azijos bei Afrikos šalių skurdo maitinama krizė tęsiasi pastaruosius metų 10-imt. Taip pat jis pripažino, kad Europoje vis aukščiau galvą kelia nacionalizmas, kas irgi susiję su migracija.
„Migracija - dar viena rimta nesutarimų tarp ES šalių priežastis. Tai gali tapti ES sugriausiančia jėga. Mes iki šiol taip ir nesugebėjome susitarti dėl bendros migracinės politikos", - atviravo Ž.Borelis.
Europos diplomatijos vadovo nuomone, situaciją blogina gilūs kultūriniai ir politiniai skirtumai pačioje ES. Yra valstybių, kurios laikosi japonų stiliaus ir nenori įsileisti migrantų. Yra kitos, tokios kaip Ispanija, turinčios ilgą migrantų priėmimo istoriją.
„Paradoksas tame, kad ypatingai lėtu demografiniu augimu pasižyminčiai Europai migrantai yra būtini. Jeigu norime išlikti žiūrint per darbo jėgos prizmę, mums reikia migrantų", - patikslino jis.
Visgi Ž.Borelis pabrėžė, kad konfliktas Ukrainoje nesusijęs su stiprėjančiais ginčais migrantų klausimu. Pasak jo, migraciją skatina karai Sirijoje bei Libijoje ir nesibaigiantys kariniai perversmai Sahelyje.
„Gyvename nuo Gibraltaro iki Kaukazo besitęsiančiame nestabilumo žiede. Tai prasidėjo dar prieš konfliktą Ukrainoje ir tęsis po jo. Esminėmis migracijos iš Afrikos priežastimi yra nepakankamas šalių išsivystymas, lėtas ekonominis augimas ir netinkamas valdymas", - apibendrino ES diplomatijos vadovas.
Rugsėjo 23 d. Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) paragino griežtinti nelegalios migracijos kontrolę ir pažadėjo papildomas saugumo priemones ES pasienyje. Tiek į Europą, tiek į Vokietiją atvyksta daug žmonių ir jų skaičius smarkiai išaugo, nurodė kancleris.
Rugsėjo 20 d. Italijos premjerė Džordža Meloni (Giorgia Meloni) patikino, kad neleis savo šalies paversti „Europos pabėgėlių stovykla". Taip ji sureagavo į tai, kad Lampeduzos saloje per keletą dienų išsilaipino 11 tūkst. nelegalų.
2023 metais nelegalų srautai į Italiją smarkiai išaugo. Nuo metų pradžios jos sienas kirto 124 tūkst. migrantų. Daugelis jų bando pasiekti Lampeduzos salą, kur jau paskelbta nepaprastoji padėtis. Situacija tokia rimta, kad Italijos URM vadovas Antonijus Tajanis (Antonio Tajani) jau kreipėsi į ES ragindamas prisidėti prie naujos migracijos bangos sukeltų problemų sprendimo.
