1 nuotr.Ugniagesiai Graikijos Peloponeso pusiasalyje penktadienį kovojo su didžiuliais gaisrais, kurių liepsnoms plisti jau trečią dieną padėjo stiprus vėjas, o valdžiai dėl to teko evakuoti keleto kaimų gyventojus, pranešė priešgaisrinės saugos departamentas.
Mažiausiai keturi dideli gaisrai buvo užfiksuoti pietinio pusiasalio teritorijoje, esančioje už 150–250 km į pietvakarius nuo Atėnų.
Dešimtys ugniagesių kovojo su ugnimi netoli elektrinės Peloponeso pusiasalio Magapolio miesto prieigose, jiems liepsnas gesinti padėjo 12 automobilių, šeši lėktuvai ir du sraigtasparniai, pranešė Graikijos naujienų agentūra ANA.
„Sąlygos yra labai sudėtingos“, – žurnalistams sakė priešgaisrinės saugos departamento atstovas Vassilisas Vathrakogiannisas.
„Vėjo greitis kai kuriuose regionuose viršijo 95 kilometrus per valandą“, – sakė V. Vathrakogiannisas, pridurdamas, kad tai apsunkina vandenį ant liepsnų pilančių lėktuvų darbą.
Jo teigimu, iš viso „šalyje užfiksuoti 45 ugnies židiniai“.
Priešgaisrinės saugos tarnybai pavyko greitai sulaikyti gaisrą, kilusį netoli Mavro Litario pajūrio kurorto visai šalia sostinės, pasakė jis, paragindamas civilius imtis atsargumo priemonių.
Ketvirtadienį Graikijos valdžia perspėjo, kad dėl stipraus vėjo ir aukštos temperatūros, kuri kai kuriose srityse siekia 40 laipsnių, smarkiai išaugo miško gaisrų rizika.
Trečiadienį dėl gaisro, kilusio už 30 kilometrų į pietryčius nuo Atėnų, netoli Koropio miesto buvo evakuoti du kaimai ir trys privačios mokyklos.
Prie itin karštų vasarų pratusi Graikija jau kelias savaites ruošėsi itin sunkiam miško gaisrų sezonui.
Po šilčiausios žiemos Graikijos istorijoje, praėjusią savaitę šią Viduržemio jūros šalį užklupo anksčiausiai kada nors prasidėję karščiai, kurių metu gyvsidabrio stulpelis kai kuriose vietovėse perkopė 44 laipsnių žymę.
2023 m. Graikija patyrė net dvi savaites trukusius karščius, po kurių kilo pragaištingų miškų gaisrų.
Atėnų nacionalinės observatorijos duomenimis, liepsnos nusiaubė beveik 175 000 hektarų miškų ir dirbamos žemės.
Mokslininkai perspėja, kad dėl žmogaus sukeliamų iškastinio kuro emisijų karščiai visame pasaulyje trunka ilgiau, nutinka dažniau ir būna intensyvesni.
Jungtinių Tautų tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija pranešė, kad, temperatūroms kylant, miško gaisrų sezonai trunka ilgiau, didėja liepsnų nuniokojami plotai.
