1 nuotr.Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija AfD pirmadienį pareiškė paduosianti į teismą vidaus žvalgybos agentūrą už tai, kad ši ją paskelbė „dešiniųjų ekstremistų“ organizacija – toks įvardijimas sukėlė ginčą tarp Berlyno ir Vašingtono.
Partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) atstovas spaudai sakė, kad partija vakarinio Kelno miesto administraciniam teismui pateikė skundą dėl BfV agentūros pareiškimo.
Penktadienį BfV pareiškė, kad laiko AfD „patvirtinta“ dešiniųjų ekstremistų organizacija, kaip priežastį nurodydama „ksenofobiškus, prieš mažumas nukreiptus, islamofobiškus ir antimusulmoniškus partijos vadovų pareiškimus“.
Tokia klasifikacija padės valdžios institucijoms siekti didesnių įgaliojimų stebėti partiją pasitelkiant telefoninių pokalbių pasiklausymą ir slaptuosius agentus, taip pat vėl pasigirdo naujų raginimų šią partiją visiškai uždrausti.
Po BfV sprendimo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos nariai puolė ginti AfD.
JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as AfD, kuri, kaip ir D. Trumpas, pasisako prieš imigraciją, pavadino „populiariausia partija Vokietijoje“.
Vasario mėnesį vykusiuose Vokietijos federaliniuose rinkimuose AfD užėmė antrąją vietą, surinkusi kiek mažiau nei 21 proc. balsų ir atsilikusi nuo konservatyvios CDU-CSU, už kurią balsavo beveik 29 proc. rinkėjų.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šį žvalgybos agentūros žingsnį pavadino „užslėpta tironija“ ir sakė, kad „Vokietija turėtų pakeisti kursą“.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija žengė neįprastą žingsnį ir platformoje „X“ tiesiogiai atsakė M. Rubio: „Tai yra demokratija“. Ji pabrėžė, kad BfV žingsnis buvo „kruopštaus ir nepriklausomo tyrimo, kuriuo siekiama apsaugoti mūsų konstituciją, rezultatas“.
