Branduolinės energijos atgimimas, kurį suponavo augantis švarios, netaršios energijos poreikis, paskatino urano gavybą. Ir kol didžiausia pasaulyje urano vartotoja - JAV - ir didžiausia pasaulyje prisodrinto urano gamintoja - Rusija - dalyvauja diplomatiniame kare, galimybė atsiranda Afrikos šalims, rašo „Stockhead".
Šį karą JAV pradėjo įvesdama apribojimus rusiškam urano produktų importui nuo 2024 iki 2027 m. Nuo 2028 m. Vašingtonas planuoja visiškai uždrausti importuoti uraną iš Rusijos. Tik amerikiečių urano sodrinimo bendrovei „Centrus" buvo padaryta nedidelė išimtis: 2024-2025 metais leidžiama importuoti mažai prisodrintą rusišką uraną, kad jis būtų tiekiamas klientams Amerikoje.
Reaguodamas į nedraugiškus Vašingtono veiksmus, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė laikiną draudimą eksportuoti prisodrintą uraną į JAV. Atsižvelgiant į tai, kad Rusija patenkina 27 proc. jos šio silpnai radioaktyvaus metalo poreikių, tai gali būti rimtas smūgis Amerikai. Nesutarimai su Rusija rodo, kad JAV turės ne tik padidinti savo vidaus urano sodrinimo pajėgumus, bet ir diversifikuoti tiekimą.
Persiorientuoti į vidaus tiekimą gali būti brangu, todėl JAV gali paskatinti jo gavybos plėtrą kituose regionuose, pavyzdžiui, Afrikoje, kurioje yra viena didžiausių šio metalo koncentracijų pasaulyje. Urano tiekimas iš Afrikos ne tik atvertų Amerikai naują ir, galimai, pigesnį energetikoje naudojamo metalo šaltinį, bet ir padidintų jos įtaką toje pasaulio dalyje.
Taip pat tai būtų atsakas į kitų didžiųjų valstybių bandymus padidinti savo įtaką per tokias programas kaip Kinijos iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias".
Tarp potencialių Afrikos urano tiekėjų išskiriama Namibija, kuri, remiantis turimais duomenimis, yra didžiausia Afrikoje ir trečia pagal dydį urano gamintoja pasaulyje, ir Tanzanija.
Namibija jau yra pribrendusi vystymosi proveržiui. Australijos įmonė „Elevate Uranium" įgyvendina urano gavybos projektą „Koppies". Apskaičiuota, kad jo ištekliai siekia 156,7 mln. tonų urano oksido ekvivalento U3O8, kas suteikia pakankamą geologinį užtikrintumą kasybos darbų planavimui.
„Koppies" projekte yra keletas sekliausių urano telkinių pasaulyje: apie 95 proc. urano glūdi 18,5 metro atstumu nuo žemės paviršiaus ir 50 proc. - per 7 metrus. Tai reiškia potencialiai mažas gamybos sąnaudas, kas didina projekto patrauklumą.
Šiuo metu vykdomi metalurginiai bandymai, taikant novatorišką sodrinimo procesą, leidžiantį sodrinti urano rūdą naudojant mažiau reagentų. Demonstracinę gamyklą „Elevate Uranium" planuoja paleisti 2025 m. viduryje. Bendrovė turi ir kitų projektų, kurie beveik dvigubai padidina jos rezervus Namibijoje.
Kita Australijos įmonė - „Moab Minerals" - pradėjo dirbti Tanzanijoje. Tai paspartino „Manyoni" urano projekto žvalgybą. Jį nuo 2000-ųjų pradžios iki 2013-ųjų tyrinėjo ir intensyviai gręžė „Uranex", tačiau po Fukušimos atominės elektrinės incidento jo buvo atsisakyta dėl žemų urano kainų.
Šiuo metu „Moab Minerals" tiria 105 gręžinius, kad patikrintų istorinius duomenis ir nustatytų JORC 2012 atitinkančius (Naudingųjų iškasenų išteklių žvalgymo rezultatų ataskaitų teikimo kodeksas) išteklius.