Ukraina sutiko su JAV parengtu taikos planu - tokia žinia nuvilnijo po pasaulį. Nors pastarosiomis dienomis informacija apie šį planą keičiasi kas keletą valandų, pamažu ima ryškėti jo kontūrai.
Užsiminė apie nuolaidas
Kaip „Vakaro žinios" antradienį rašė, plane yra mažiau nei 28 punktai, tarp kurių - kontrolės Donbaso regionuose praradimas, kariuomenės sumažinimas ir didelės dalies ginklų atsisakymas.
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) patikino, kad Rusija sutiko padaryti nuolaidų. Jo žodžius cituoja CNN.
D.Trampas pažymėjo, kad „pagrindinė nuolaida" yra karo veiksmų nutraukimas ir atsisakymas kontroliuoti dideles teritorijas. Visgi jis neslėpė, kad kai kurie nesutarimai susiję būtent su teritorijų klausimu ir laukia sudėtingas procesas.
Paklaustas apie naują terminą, D.Trampas atsakė: „Žinote, koks yra mano galutinis terminas? Kai viskas baigsis."
Taip pat Baltųjų rūmų vadovas patvirtino, kad jo pasiuntinys Stivas Vitkofas (Steve Whitkoff) kitą savaitę Maskvoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, ir neatmetė galimybės, kad jo žentas Džaredas Kušneris (Jared Kushner) galėtų prisijungti prie S.Vitkofo.
Jis taip pat patikslino, kad pradinis 28 punktų planas buvo sutrumpintas iki 22-iejų, nes dalis respublikonų piktinosi, kad pradinė versija yra per daug palanki Rusijai.
Pasak „Politico", Amerikos prezidentui svarbiausia yra tai, kad Maskva ir Kijevas sutinka tartis, o jis neturi jokių raudonų linijų. Pasak vieno aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūno, D.Trampas sutiks su bet kokiu susitarimu, kurį abi šalys galės pasiekti kiek įmanoma greičiau.
„Raudonosios linijos"
Diskutuodami dėl JAV siūlomo taikos plano Ukrainai, Kijevo ir Vašingtono derybininkai pasiekė sutarimą daugeliu klausimų. Tačiau Ukrainos pusė nesutarė dėl kelių esminių dokumento punktų, ypač svarbių Maskvai. Plane yra mažiausiai trys punktai, kurie yra „raudonos linijos" Ukrainai ir gali trukdyti tolesnei pažangai derybose. Apie tai, remdamasi neįvardintu Kijevo pareigūnu, pranešė CNN.
Pirmiausia kalbama apie „jautrų klausimą" - Donbaso teritorijų, įskaitant vadinamąją Ukrainos „įtvirtinimų juostą", perdavimą.
Kitas prieštaravimų keliantis punktas - siekis apriboti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių skaičių.
Taip pat Kijevas nelinkęs sutikti su reikalavimu, kad Ukraina atsisakytų narystės NATO. Ši nuolaida taptų „blogu precedentu" ir suteiktų Rusijai teisę vetuoti šalies narystę kariniame bloke, patikslino šaltinis.
Pasak CNN, visi trys šaltinio aptarti punktai Ukrainai yra jautrios ir jau seniai egzistuojančios „raudonos linijos".
Oficialus atsitraukimas nuo bet kurios iš jų yra rimta užduotis, potencialiai kelianti pavojų Ukrainos lyderiams, kurie bandytų tai padaryti.
Pokyčiai dėl Lenkijos
Iš D.Trampo taikos plano pašalintas svarbus Lenkijai punktas - būtent NATO naikintuvų dislokavimas Lenkijoje, kas buvo laikoma saugumo garantija Kijevui.
Apie tai pranešė Lenkijos gynybos viceministras Pavelas Zalevskis (Pavel Zalewski).
Pažymėtina, kad Vašingtonas sutinka su tuo, jog dokumente neturėtų būti punktų, kurie kokiu nors būdu būtų susiję su pajėgų dislokavimu NATO šalių teritorijoje.
Taip pat viceministro buvo paklausta, ar amerikiečių kariai liks Lenkijoje, į ką jis atsakė, kad niekas nekalba apie kokius nors ribojimus.
Vilniaus pozicija
Lietuvos Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžia, kad jei derybose dėl taikos Rusijai bus leista bent minimaliai perbraižyti Ukrainos sienas, agresorė anksčiau ar vėliau tą patį padarys ir su Lietuvos teritorija.
„Negalima nei de jure, nei de facto leisti kokiu nors būdu legitimizuoti okupuotų teritorijų. Šie principai yra labai svarbūs", - teigė K.Budrys.
Todėl, pasak jo, derybose dėl sąžiningos taikos Ukrainoje labai svarbu pasinaudoti turimais svertais.
„Europa turi bent kelis įrankius, kuriuos gali padėti ant stalo. Jie kaip minimum yra trys: pirmas - įšaldytas turtas. Jį turime paimti dabar, kuo greičiau ir perduoti dalį jo iš karto Ukrainai, parodyti, kad mes bent 2-3 metus esame pajėgūs finansuoti Ukrainos gynybos pastangas", - sakė ministras. - Antras svarbus svertas yra Ukrainos narystė Europos Sąjungoje. Niekas be ES negali to pažadėti, niekas negali dėl to tartis arba neleisti Ukrainai būti ES nare. Reikia politinio sprendimo."
Ir trečiasis svertas, anot K.Budrio, yra Specialiojo tribunolo steigimas. „Kai kas įsivaizduoja, kad galima turėti amnestiją už karo nusikaltimus, už agresijos nusikaltimą už vaikų grobimą, civilių prievartavimą ir žudymą, tai Europos pozicija čia irgi turi būti labai aiški - neleisime", - tikino ministras.
Pasak jo, labai svaru, kad sprendimas dėl Specialiojo tribunolo steigimo būtų visuotinis ir niekas negalėtų dėl to derėtis.
Kremliaus nuomonė
Rusijos prezidento V.Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas trečiadienį pareiškė, kad kai kurios naujausio JAV plano, kuriuo siekiama užbaigti karą prieš Ukrainą, dalys yra teigiamos, tačiau daugeliui kitų punktų reikalingos diskusijos.
Be to, jis kritikavo Europą už tai, kad ši įsitraukia į derybas dėl karo užbaigimo.
„Europiečių kišimasis į visus šiuos reikalus, mano nuomone, yra visiškai nereikalingas", - pabrėžė J.Ušakovas.
Taip pat Kremlius pareiškė, kad Rusija tebėra atvira deryboms, bet ir pagrindu tam turėtų būti Ankoridžo platforma.