Alfa patinų susirėmimas

Verslininkas I.Maskas tapo didžiausiu D.Trampo rėmėju, agitavo už jį socialiniuose tinkluose, lankėsi priešrinkiminiuose mitinguose.

Prieš rinkimus ir po pergalės D.Trampas ir I.Maskas buvo neišskiriami ir net kartu gyveno prezidento Floridos rezidencijoje Mar-a-Lago, kartu rodėsi įvairiuose renginiuose ir demonstravo tarpusavio supratimą, tačiau idilė truko neilgai.

Kas atsitiko?

Pokyčiai buvo nuspėjami

Ypač įsimintinas buvo pirmasis vyriausybės posėdis vasario pabaigoje, kurį D.Trampas pavertė savotišku mažyčiu šou. „Ar kas nors nepatenkintas Ilonu? Jei nepatenkinti, - ironiškai pagrasino prezidentas, - mes jus išmesime."

Tačiau idilė truko neilgai. Dabar išmetė patį I.Maską. Baltieji rūmai tiesiog negalėjo atlaikyti dviejų egocentrikų valdžioje.

Ekspertai mano, kad I.Masko ir D.Trampo konfliktas susijęs su tuo, jog verslininkas tikėjosi tapti neoficialiu JAV valdovu, bet greitai susidūrė su realybe, nes D.Trampas valdžia su niekuo neketino dalintis.

Be to, jų tikslai pernelyg skirtingi: D.Trampas kuria populistinį ekonomikos augimo naratyvą, ignoruodamas fiskalinį tvarumą, kai I.Maskas, nepaisant viso jo ekscentriškumo, laikosi technokratiško minimalizmo ir nerimauja dėl Amerikos ekonominės ateities.

Ir vienam, ir kitam žūtbūt norisi kaip galima didesnės valdžios. Abu negali pakęsti kritikos. Ir kiekvienas iš jų įsitikinęs, kad būtent jis išgelbės Ameriką. Jie pernelyg skirtingi ir tuo pačiu metu labai panašūs. Abu - narcizai ir egocentrikai, kurių taikus sambūvis buvo ne norma, o išimtis.

D.Trampas, kaip brandesnė asmenybė, sugebėjo išsaugoti orumą ir susilaikyti nuo scenų, o štai turtingiausią pasaulio žmogų blaško gilios dvasinės traumos.

Kai susiduria du tokie alfa milijardieriai, braška ne tik socialinis tinklas „X", bet ir pati Amerikos politinė scena. I.Maskas ir D.Trampas pradėjo atvirą karą, o JAV politinė scena atsidūrė ties galimų permainų slenksčiu.

Oficialia išsiskyrimo priežastimi tapo įstatymo projektas, didinantis JAV valstybės skolą ir biudžeto deficitą. D.Trampas pavadino šį įstatymą „didžiu ir gražiu" (tai ne tik apibūdinimas, bet ir pavadinimas: „Big Beautiful Bill"), I.Maskas - „šlykščiu", nes, jo nuomone, tokia strategija nuves JAV į galutinį bankrotą, užkraudama piliečiams nepakeliamą skolą.

Be to, „Didysis gražus įstatymas" mažina paskatas pirkti elektromobilius. Įsigaliojus jam, „Tesla" - pagrindinė I.Masko įmonė - patirtų milijardinius nuostolius. Ekspertų nuomone, būtent tai ir paskatino verslininką ryžtingai pasisakyti prieš.

Versijos

Daug kas spėlioja, I.Masko veiksmai - principo reikalas, paprastas žmogiškas įsižeidimas, ar ryšio su realybe praradimas? Į klausimą, kodėl I.Maskas pasuko į politiką, yra du atsakymo variantai: arba siekdamas dar labiau praturtėti, arba norėdamas įgyvendinti savo principus.

Jeigu pritaikytume rusų mokslininko Levo Gumiliovo teoriją, I.Maską galima priskirti tipiniams „pasionariams" - žmonėms, kurie nesąmoningai siekia radikaliai keisti tikrovę ir daryti įtaką bendrapiliečių likimui.

Jis iš savo kišenės finansuoja raketos, kuri nuskraidins žmogų į Marsą, kūrimą. Marso kolonizavimo kosminių programų finansavimo mažinimas taps dar vienu smūgiu I.Maskui, rašo britų laikraštis „Daily Mail". Kalbama apie lėšų perskirstymą NASA programai „Artemidė", kuri siekia atnaujinti skrydžius į Mėnulį.

Prieštaravimai išryškėjo ne tik dėl biudžeto klausimų, bet ir užsienio politikoje. Kovą kilo skandalas: „The New York Times" duomenimis, Pentagonas supažindino I.Maską su slaptais JAV planais konflikto su Kinija atveju, nors D.Trampo administracijoje jis buvo laikomas vienu iš nedaugelio santykių su Pekinu normalizavimo šalininkų. Planai jam nepatiko.

Jau mėnesį „Didysis gražusis įstatymas" yra labiausiai aptarinėjama vidaus politinė tema JAV. D.Trampas stengėsi jame įgyvendinti savo įsitikinimus apie tai, kaip, tinkamai paskirsčius valstybės lėšas, sukurti (jo nuomone) „klestinčią" šalį. Įstatymas apima ir precedento neturintį gynybos išlaidų augimą, ypač kuriant priešraketinės gynybos sistemą „Auksinis kupolas", lėšas kovai su nelegalia migracija, ir mokesčių mažinimą turtingiesiems.

Respublikonai mano, kad mokesčių naštos sumažinimas verslui atgaivina ekonomiką ir kompensuoja biudžeto nuostolius.

Taip pat įstatymas numato sveikatos draudimo išlaidų mažinimą, įskaitant „Medicaid" programą, kuri teikia medicininę pagalbą nepasiturintiems.

Sprendžiant iš apklausų, rinkėjams „Didysis gražusis įstatymas" nepatiko. Nenuostabu, kad net turėdamas persvarą abiejuose Kongreso rūmuose, D.Trampas vos ne vos sugebėjo jį prastumti iki nacionalinės šventės - JAV Nepriklausomybės dienos ir liepos 4-ąją jį pasirašyti.

I.Maskas pradėjo priešintis įstatymo priėmimui dar birželį. Taktika buvo paprasta: milijardierius pažadėjo finansinę paramą 2026 m. rinkimų kampanijoms tiems respublikonams, kurie neparems įstatymo. Nepavyko.

Tad jis paskelbė, kad kuria partiją pavadinimu „Amerikos partija", kuri priešinsis tiek demokratams, tiek respublikonams.

I.Maskas paaiškino, kad „trečiosios partijos" poreikis kilo dėl faktinio dviejų tradicinių partijų - Demokratų ir Respublikonų - susiliejimo į vieningą „unipartiją". Jis pasidalijo socialiniuose tinkluose grafikais, kurie rodė, kad JAV valstybės skola nuosekliai auga pastaruosius penkis dešimtmečius - nepriklausomai nuo to, ar Baltuosiuose rūmuose buvo demokratai, ar respublikonai.

Miglota ateitis

Kol kas neaišku, ar I.Maskui pavyks įgyvendinti projektą. Sprendimas jau sukėlė audringas diskusijas. Ypač piktinasi respublikonai, iš kurių I.Maskui per kitų metų tarpinius rinkimus gali pavykti atimti kažkiek balsų.

Demokratai I.Masko iniciatyvos kol kas nekomentuoja. Tai kelia įtarimų, esą milijardierius su jais slapta susitaręs. Tačiau manau, kad viskas daug proziškiau - jie tiesiog netiki jo pergale.

Visgi verta išsiaiškinti, kokia galėtų būti jo naujos iniciatyvos ateitis. Atsakymas priklausys nuo to, kokius tikslus ir uždavinius jai kelia pats I.Maskas bei už jo stovinčios įtakingos grupuotės.

D.Trampas smarkiai kritikavo I.Maską, pavadinęs jį „vaikščiojančia katastrofa". Jis netgi pareiškė, kad I.Maskas išprotėjo, paskelbęs apie naujos politinės jėgos kūrimą. Jo teiginiai iš dalies teisingi. Įsteigti partiją JAV nėra sunku.

Tai gali padaryti bet kas, tačiau šansų, kad tokia partija įgis realią įtaką, labai nedaug. Nors JAV veikia dvipartinė sistema, tai nereiškia, kad egzistuoja tik dvi partijos. Oficialiai JAV registruotos 55 partijos (nuo Amerikos nacionalsocialistų iki JAV Komunistų partijos), kurios gali dalyvauti įvairiuose rinkimuose.

Tačiau beveik visos šios partijos yra regioninės, tik Libertarų partija, Konstitucinė partija ir „Žalieji" yra registruotos daugiau nei dešimtyje valstijų.

Bet net ir jos, dėl JAV rinkimų sistemos ypatumų, negali reikšmingai paveikti šalies politikos, nes čia nėra partijų sąrašų, o balsai renkant Kongresą paskirstomi pagal daugumos principą vienmandatėse apygardose.

I.Masko iškelta naujos partijos kūrimo idėja skamba gražiai, tačiau ją įgyvendinti bus sudėtinga. Maža sukurti trečią partiją. Ji turi būti trečia ne skaičiumi, o savo įtaka prilygti ir Respublikonų, ir Demokratų partijoms.

Rimta politinė partija privalo turėti savo skyrius visose JAV valstijose, o tai reikalauja didelio struktūrinio ir organizacinio darbo. Kiekvienoje valstijoje galioja skirtingos taisyklės ir teisinės procedūros, nustatančios, kurios politinės partijos gali būti įtrauktos į rinkimų biuletenius, o kurios ne.

I.Masko pastangos sulauks aršaus respublikonų ir demokratų pasipriešinimo, kurie teismuose ginčys kiekvieną naujos partijos šalininko parašą. I.Maskas turėtų dirbti daug metų, kurdamas visiškai naują partiją, ir tikrai nespės to padaryti iki 2026 m. vidurio kadencijos rinkimų.

Kadangi galioja principas „laimėtojas pasiima viską", rinkėjams nėra prasmės balsuoti už kokį nors „netradicinį", nes jų balsai „sudegs". Todėl jie dažniausiai balsuoja arba už respublikonus, arba už demokratus, kad ir protestuodami.

Kryptis aiški?

I.Maskas supranta šią problemą, todėl jau pasiūlė išeitį. Įkvėpimo jis sėmėsi iš senovės Graikijos istorijos, lygindamas būsimą kovą su graikų karvedžio Epaminondo taktika, kuris sužlugdė mitą apie Spartos neįveikiamumą Leuktrų mūšyje.

Šiame mūšyje Tėbų karvedys sutelkė geriausias pajėgas į vietą, kur stovėjo spartiečių karalius, jį nužudė, o paskui privertė bėgti spartiečių armiją. I.Maskas ketina padaryti tą patį ir JAV politikoje, tik be „karaliaus" nužudymo.

Galbūt jis statys už pavienius kandidatus. Juk jam svarbiausia ne dauguma Kongrese, kas absoliučiai nerealu, o supurtyti dvipartinę sistemą. Jis detalizavo veiksmų planą pasiūlydamas ne vykdyti tradicinę nacionalinę kampaniją, o sutelkti dėmesį į kelias rinkimų apygardas.

Pastaraisiais metais Senato ir Atstovų rūmų dauguma abiem partijoms yra labai menka. Todėl partija, turinti net dešimt vietų, gali tapti „auksinės akcijos" savininke, be kurios nepraslinks nė vienas sprendimas.

Pagrindinis partijos „Amerika" tikslas, pasak I.Masko, bus atspindėti „tautos valią", todėl partija turės užtikrinti lemiamus balsus svarbių įstatymų klausimais.

Preliminarūs sociologinių tyrimų duomenys bent kol kas I.Masko projektui palankūs. „Quantus Insights" birželio 30 - liepos 2 dienomis atliktos apklausos metu 14 proc. respondentų nurodė, kad „labai tikėtina", jog palaikytų jo partiją, o dar 26 proc. atsakė, kad „tam tikra prasme linkę" ją palaikyti.

Prieš dvidešimt metų tokia partija būtų tapusi dar viena iš daugelio nykštukinių partijų. Tačiau dabar, socialinių tinklų ir skaitmeninės mobilizacijos eroje, I.Maskui, kaip „X" savininkui ir vienam įtakingiausių pasaulio žmonių, atsiranda proga tapti realia trečiąja jėga.

I.Maskas - tai ne vien tik verslininkas milijardierius. Jis - medijų imperija, technologinė supervalstybė ir politinis įtakotukas, galintis visa tai panaudoti ir savo partijos skatinimui.

I.Maskas, mano supratimu, pajėgus suburti aplink save bendraminčius iš respublikonų ir libertarų gretų bei paskatinti tam tikrą dalies elektorato nutolimą nuo trampistų.

Anksčiau nuosaikiai konservatyvūs rinkėjai, nenorėję balsuoti už demokratus, eidavo į kompromisą ir remdavo D.Trampą. Atsiradus I.Masko partijai, jie turės alternatyvą.

Atsižvelgiant į minėtas politinės sistemos ypatybes ir jos per kelis šimtmečius susiklosčiusias tradicijas, pati trečioji jėga nepajėgi kardinaliai pakeisti sistemos, tačiau nuvertinti jos potencialą būtų neapdairu.

Charizmatiškasis I.Maskas tikrai galėtų patraukti dalį rinkėjų, nusivylusių D.Trampu, ir tai sustiprintų Demokratų partijos pozicijas, todėl partijos „Amerika" atsiradimo rezultatu gali tapti Demokratų partijos revanšas.

Ir, žinoma, išleidęs daugiau kaip 400 mln. dolerių D.Trampo rinkimų kampanijai paremti, I.Maskas lygiai taip pat galėtų finansuoti kampanijas prieš respublikonus.

Kita vertus, visai įmanoma, kad I.Maskui visa tai greitai nusibos ir tikėtis kažko daugiau nei garsių jo pareiškimų neverta. Be to, jei jis iš tikrųjų įgyvendintų savo žodžius, tai sukeltų abejonių dėl jo ateities JAV.

D.Trampas pasiūlė „sutaupyti milijardus dolerių" biudžete, nutraukiant visas valstybines sutartis su I.Masku. Valstybė gali atimti iš jo viską, ką jis turi, galbūt net nacionalizuojant. Gali nutikti ir taip, kad iš jo bus atimta JAV pilietybė ir jį deportuos iš šalies.

Todėl nenuostabu, kad Pietų Afrikoje gyvenantis jo tėvas Erolas Maskas tai, kas vyksta, irgi pavadino „alfa patinų susirėmimu", paragino sūnų atvėsti bei susitaikyti su tuo, kad pagrindinis žmogus JAV vis dėlto yra D.Trampas. Esą tada viskas susitvarkytų savaime.