Ar JAV išves karius iš Europos?

Jie tikrai išeis

Į pensiją išėjęs buvęs JAV armijos Europoje vadas, generolas Benas Hodžesas (Ben Hodges) mano, kad tik laiko klausimas, kada JAV kariuomenė pasitrauks iš Europos. Tai jis pareiškė interviu laikraščiui „Blick".

„Vienintelis klausimas yra, kada ir kiek karių JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) išves", - patikino jisB.Hodžesas nurodė, kad Pentagonas šiuo metu pagal tris programas - įprastą biudžetą, Europos atgrasymo iniciatyvą ir specialiąsias priemones Ukrainai, - finansuoja 100 tūkst. karių buvimą Europoje.

„Specialios lėšos baigiasi. Be naujų lėšų iš Europos tikriausiai teks išvesti 10 tūkst. amerikiečių karių", - pridūrė buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas.

Kovo pradžioje „The Washington Post", cituodamas šaltinius, pranešė, kad JAV iš Europos išves iki 20 tūkst. karių.

Vasario 25 d. Lietuvos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pareiškė, kad ES negalės pakeisti JAV gynybinio potencialo. Buvo pripažinta, kad Europa neturi kuo pakeisti amerikiečių, nes niekam to nereikia.

Vasario 17 d. „Financial Times" apžvalgininkas Gideonas Rachmanas (Gideon Rachman) rašė, kad Amerika, vykstant deryboms su Rusija dėl Ukrainos, netrukus gali išvesti kariuomenę iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos. Žurnalistas pažymėjo, kad europiečiai nustojo Vašingtoną vertinti kaip sąjungininką, kuriuo jie gali pasikliauti. Kiek anksčiau ir Švedija ragino pradėti ruoštis galimam JAV karių išvedimui.

Informacijos neturi

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, esą JAV planuoja atitraukti dalį karių iš Rytų Europos, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako tokių žinių neturįs.

„Nesu gavęs nė vieno signalo, kad JAV kariai būtų išvedami iš Lietuvos, arba būtų tai numatyta padaryti. Ne kartą esame kalbėję - buvimo Europoje planai bus peržiūrėti, galbūt tam tikri skaičiai sumažės, aš nenoriu spekuliuoti", - trečiadienį teigė K.Budrys.

JAV televizija NBC šią savaitę pranešė neva Pentagonas svarsto galimybę atitraukti apie 10 tūkst. karių iš Rytų Europos. Karių atitraukimas esą paveiktų NATO šalis Rumuniją ir Lenkiją.

Ministro teigimu, jei ši informacija teisinga, nurodytas karių skaičius - nėra didelis.

„Skaičius, kuris šaltinių teigimu yra paskelbtas, bendrai paėmus nėra didelis. Siūlyčiau palaukti tikrų žinių ir tada bus matyti", - dėstė K.Budrys.

Pentagonas nenorėjo komentuoti pranešimo apie karių skaičiaus mažinimą. Šiuo metu Europoje dislokuota apie 70 tūkst. JAV karių, beveik pusė jų - Vokietijoje. Lietuvoje yra dislokuota JAV rotacinių pajėgų bataliono kovinė grupė.

Komentuoja Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras, saugumo ekspertas Audrius Butkevičius:

- Kiek realus yra amerikiečių pasitraukimas?

- Viskas priklauso nuo to, kaip ir kiek amerikiečiai susitars su rusais. Tik tai yra atvirkštinė proporcija, nes rusai reikalingi Amerikai tam, kad ši galėtų laikyti Europą „už žiaunų". Jeigu tas žaidimas, kuris kaip per kalkę primena Stalino ir Hitlerio politiką, pavyks, tuomet jie drąsiai mažins pajėgas Europoje. Jeigu nepavyks, kas vis labiau tikėtina, tuomet jie bus privesti palikti čia didesnę dalį dabartinio kontingento, bet gal ne Vokietijoje, su kuria santykiai prastėja, o nelabai tam tinkančioje, bet D.Trampą palaikančioje Vengrijoje.

Gaila, kad vengrai pamiršo, jog Antrojo karo metais jų net į nelaisvę neimdavo - šaudydavo vietoje. Visgi, bet kokiu atveju, dalis JAV karių Europoje liks, nes kitaip Amerika prarastų žemyne savo įtaką, o jai jos dar reikės.

Įdomu tai, kad europiečiams šioje sudėtingoje situacijoje į pagalbą ateina tie, iš kurių jos buvo galima tikėtis mažiausiai. Tai yra kinai. Įsivaizduočiau tokį dialogą: „Jie tiesiai sako - kam jums amerikonai? Matote, kokie tai žmonės, kurie nesilaiko žodžio ir nori įkišti jus rusams į nasrus? Ir tik mes, didžioji geltonoji tauta, galime išgelbėti jus nuo visiškos katastrofos. Į tai Europa atsako: taip, bet čia karas, rusai spaudžia ukrainiečius, o mes juos norime pasiimti. Kinai patikina - gerai, pasiimkite Ukrainą, nes mes ateisime į Europą ir jūsų rinka kartu su jais bus dar didesnė. Plius Ukraina turi naudingų iškasenų ir žemės ūkio produktų, todėl mums nebereikės būti priklausomiems nuo rusų, kurių derliai ir taip mažėja. Jie greitai nebegalės aprūpinti mūsų grūdais, mums reikia ir ukrainiečių, todėl mes netrukus karą užbaigsime."

Spėčiau, kad Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) turėjo apsidžiaugti, bet tuomet prisiminė, kad turi „problemą", pavadinimu „Lietuvos užsienio politika". Iš pradžių vandenį drumstė Gabrielius Landsbergis, o dabar šią iniciatyvą perėmė Gitanas Nausėda ir jo naujasis URM vadovas K.Budrys. Nors ir čia kinai, galintys paspausti rusus, galėjo pažadėti, kad problemą išspręs. Ironizuoju, bet maždaug taip atrodo šiandieninė Amerikos-Europos politika.

- Kas galėjo lemti amerikiečių norą sumažinti Europoje karių skaičių?

- Tai yra sena JAV politika, prasidėjusi dar Bilo Klintono (Bill Clinton) laikais. Paskui ji realizavo save prie Barako Obamos (Barack Obama), o D.Trampas tiesiog tęsia tai, ką pradėjo jo pirmtakai. Tai yra veiksmas, kuris rodo, kad realiai egzistuojanti giluminė valstybė Amerikoje puikiai valdo ir D.Trampo administraciją. Kartais pasaulyje, siekiant rimtų ir didelių pokyčių, reikalingas elementariai trenktas žmogus, nepaisantis jokių aplinkybių ir vykdantis nustatytą politinę liniją. Todėl D.Trampas ir gavo valdžią, nes Džo Baidenas (Joe Biden) akivaizdžiai tam buvo nepajėgus, nors kai kurie procesai vyko ir jam vadovaujant.

- Ko tokiais veiksmais siekia JAV (ar giluminė valstybė)?

- Jie puikiai suvokia, kad Europa niekur nedings. Greitai ji nesugebės atkurti savo pajėgų, todėl žemyno gynyba tapo sunkiai sprendžiamu uždaviniu. Bet, kaip ir minėjau, atiduoti jos jie neketina. Amerikiečiai mąsto strategiškai - kas Europą šiandien galėtų pulti? Jei susitarsime su rusais, jų padedami palaikysime Europoje nuolatines įtampas, bet ne tokias, kurios kenktų mūsų interesams, kuriuos, jei ką, apgins likę kariai. Susitarsime su Maskva dėl dujų vamzdžio, perdavinėsime rusiškas dujas europiečiams, melšime Europą kaip karvę, rusams klius mažiau, mes pasiimsime savo 70 proc.

Kodėl JAV taip elgsis? Nes pagrindinis jų uždavinys yra ne Europos problemų sprendimas, o kinai. Taip ir girdžiu, kaip D.Trampas sako: „Kur nepažvelgsi, vien kinai. Visa Afrika pilna jų, arba indų. Mums nepatinka nei vieni, nei kiti, tad jeigu juos supjudysime, Dievas duos ir išsaugosime savo įtakas šiame kontinente."

Toliau, kaip aš tai matau, D.Trampas gali tęsti: „Pažiūrėkite į Lotynų Ameriką, kur visos strateginės pozicijos irgi atsidūrė kinų rankose. Aš negaliu ramiai miegoti - mes pastatėme Panamos kanalą, geraširdiškai atidavėme šį inžinerinį įrenginį Panamos narkomanams, o dabar jie jį išnuomojo Kinijai. Nikaragva, kurioje irgi būtų galima iškasti kanalą, taip pat pilna kinų. Kinus turime net Sibire, iš kurio ranka pasiekiama Amerika ir Aliaska. Būtent todėl mums reikia Grenlandijos."

Įsikarščiavęs D.Trampas, mano nuomone, net gali pareikšti: „Turime paversti Ameriką kontinentiniu fortu. Pradėsime nuo Šiaurės Amerikos, eisime iki Panamos kanalo, o jau toliau - kaip Dievas duos."

Primityvi schema su tikrovės elementais, bet taip, suderinęs poziciją su gilumine valstybe, mąsto D.Trampas ir šia kryptimi jis juda.

Manote, kad jis nesuprato, jog su savo tarifais stabdo pasaulio ekonomiką, todėl daugybė dalykų, kurie leido išlaikyti gerbūvį ir visiems maitintis, bus sumažinti. Jis puikiai žino, jog iš globalios Amerikos prekybos su sumažintais tarifais, lobo visi.

„Bet ar mums to reikia? - spėčiau, savo aplinkai užduoda teisingą klausimą D.Trampas. - Todėl mes sulaužysime šią tvarką, leidusią nenusipelniusiems žmonėms gauti didžiulius pelnus ir maitinti savo nedemokratinius režimus."

Išsigandusius partnerius jis, greičiausiai, ramina: „Nebijokite, kol storas suliesės, plonas nudvės".

Nuo amerikiečių neslepia, kad pradžioje bus sunku, bet greitai ši politika realizuosis naujomis darbo vietomis. Juolab kad per gerą jo valdymo mėnesį Amerikoje buvo sukurta 200 tūkst. naujų darbo vietų, kas nėra mažai net šiai šaliai.

Turi jis ką pasakyti ir apie neseniai mitingavusius 500 tūkst. demokratų rėmėjus, o jo žodžiai, manyčiau, skambėti galėtų maždaug taip: „Mes, didžioji nacija, visuomet pasirengę kovoti už savo interesus. Natūralu, kad žmonės protestuoja, bet supratę, ką darau, protestuoti nustos, nes tie ekonominiai nuostoliai, kuriuos patirs JAV, bus stambiųjų gamintojų, o ne eilinių piliečių nuostoliai. Nebijokite, nesuliesėsite tiek, kad negalėtumėte gerti savo mėgstamų prabangių gėrimų. Jūsų gyvenime niekas iš esmės nepasikeis. Kas vyksta ir ką mūsų priešai aiškina apie fondų rinkos griuvimą ar akcijų pigimą yra procesai, paveikti psichologijos. Realybėje jūsų turtas nesumažėjo. Palaukite dvejus metus ir padvigubinsiu jūsų akcijų kainas, o dabar sėdėkite ir tylėkite."

Aišku, atsiranda, koks nors buvęs sąjungininkas, multimilijardierius Ilonas Maskas (Elon Musk), kuris pradeda viešai reikštis dėl mokesčių Europai ir tarifų Kinijai mažinimo, nes I.Maskas yra ne politikas. Jis žiūri į pasaulį kaip į savo gaminių rinką, todėl galime stebėti procesą, kaip I.Maskas gauna per nosį, o D.Trampas vis labiau veliasi į situaciją, kurioje pagrindiniu uždaviniu yra konkurencija su Kinija, vedanti iki ginkluoto konflikto imtinai.

- Ką šioje situacijoje daryti ir kaip elgtis Europai?

- Prisiminti Napoleono laikus ir užsiimti kontinentine gynyba. Iš visų jėgų pademonstruoti amerikonams, kad Europa yra pajėgi kontroliuoti savo rinką, susitarti su tais, kurie nepritaria JAV politikai, ignoruojančiai bendras baltojo žmogaus reikmes, užraukti nelegalią imigraciją, stiprinti gynybinius potencialus ir gamybą, maksimaliai greitai kurti europines ginkluotąsias pajėgas ir planuoti gintis. Vengrija tam gal ir nepritars, bet Europa - ne tik Vengrija.

Taip pat surengti rimtas derybas su Kanada, kas jau vyksta, ir pradėti flirtą su kinais, kol pasibaigs antroji D.Trampo kadencija.

Dar kartą noriu pabrėžti - mūsų skaitytojas turi suvokti, kur mes gyvename, o mes gyvename Europoje. Tai, kas sveika JAV ir D.Trampo aplinkai, nėra sveika mums. Jie mielai paaukos Europą, ką siekė ir būtų padarę Antrojo pasaulinio karto metais, jeigu ne protingas britų premjeras Vinstonas Čerčilis, sustabdęs JAV prezidentą Teodorą Ruzveltą, jeigu nebūtų sugebėta pakišti Per Harlboro tam, kad JAV būtų įtraukta į europinių problemų sprendimą. Grynai angliška žmogžudystė, bet ji davė rezultatų.

Taigi, be viso to, ką įvardinau, Europai reikia naujo Perl Harboro, arba jo analogo, kas galėtų paskatinti Vašingtoną peržiūrėti savo sprendimus. Beje, kartais istorija pasiunčia mums netikėtus sprendimus ar galimybes, tačiau tam reikia būti jiems pasiruošusiems...