1 nuotr.Po kelis mėnesius trukusių derybų dėl taikos susitarimo konfliktuojančios Pietų Kaukazo respublikos Armėnija ir Azerbaidžanas paskelbė savo taikos sutarties tekstą.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pasirūpino, kad 17 punktų susitarimas būtų paskelbtas vienu metu.
Jame nurodoma, kad abi šalys pripažįsta viena kitos suverenitetą ir teritorinį vientisumą dabartinių sienų ribose.
N. Pašinianas ir I. Alijevas šį susitarimą penktadienį pasirašė Baltuosiuose rūmuose, dalyvaujant JAV prezidentui Donaldui Trumpui.
Tam, kad susitarimas įsigaliotų, jį dar turi ratifikuoti parlamentai. Tai neturėtų būti problema I. Alijevui, kuris Azerbaidžaną valdo tvirtu kumščiu ir be jokios opozicijos.
Tačiau mažai tikėtina, kad tai bus savaime suprantamas dalykas demokratiškai valdomoje Armėnijoje, kur būta masinių protestų prieš N. Pašinianą.
Daugybė armėnų kaltina jį išdavus šalį derybų metu.
Susitarimo tekstas buvo paskelbtas be parašų, datos ir su tarpais. Jame abi pusės įsipareigoja taikiai sugyventi. Taip pat planuojamas diplomatinių santykių atnaujinimas, kai susitarimas įsigalios.
Be to, vyriausybės Jerevane ir Baku įsipareigoja bendradarbiauti nagrinėjant dingusių asmenų bylas ir atsiimti teismams pateiktus ieškinius, taip pat susilaikyti nuo pakartotinių reikalavimų, susijusių su kompensacijomis ir reparacijomis.
Armėnija ir Azerbaidžanas ilgą laiką buvo priešai. Ginčus kurstė armėnų gyvenamas Kalnų Karabacho regionas, kuris geografiškai yra Azerbaidžano teritorijoje.
1993 m. Armėnija okupavo dideles kaimyninės šalies teritorijas, kad apsaugotų savo tautiečius Kalnų Karabache. Bėgant metams, Azerbaidžanas sustiprino savo kariuomenę ir 2020 m. išvijo Armėnijos karius, o 2023 m. atsikovojo Kalnų Karabachą.
Nuo to laiko Armėniją kausto rimta politinė krizė. Iš konflikto apimto regiono į tėvynę turėjo pasitraukti daugiau nei 100 000 etninių armėnų.
