1 nuotr.Armėnijos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymo projektą, suteikiantį Jerevanui galimybę pateikti paraišką įstoti į Europos Sąjungą (ES). Tai žingsnis, dar labiau atitolinantis istoriškai su Rusija susijusią šalį nuo Maskvos orbitos.
Pastaraisiais metais Kaukazo šalis vis labiau suartėja su Vakarai, nusivylusi Maskvos negebėjimu apsaugoti ją nuo pagrindinio priešo Azerbaidžano.
Įstatymo projektas buvo priimtas per galutinį svarstymą 64 balsais – visi buvo valdančiosios Civilinės sutarties partijos įstatymų leidėjų. Septyni opozicijos parlamentarai balsavo prieš įstatymą, raginantį Armėnijos vyriausybę pradėti stojimo į ES procesą.
Jerevano ir Maskvos ryšiai smarkiai sumenko po žaibiško Azerbaidžano puolimo 2023 m., kai buvo sumušti armėnų remiami separatistai Baku priklausančiame Kalnų Karabacho regione. Armėnija apkaltino Rusiją, regione dislokavusią beveik 2 000 karių, kad ji nieko nedarė užkertant kelią kovoms ir vėliau daugiau nei 100 tūkst. armėnų išvykus iš regiono.
Praėjus keturioms dienoms po puolimo, Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas per televiziją pareiškė tautai, kad esami Jerevano saugumo aljansai yra „neveiksmingi“ ir „nepakankami“. 2024 m. vasarį jis įšaldė Armėnijos narystę Rusijos vadovaujamoje Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje – į NATO panašioje gynybos grupėje, kurią sudaro kelios buvusios sovietinės valstybės.
Jerevanas taip pat prisijungė prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT), nepaisydamas Maskvos valios, tai įpareigoja šalį suimti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jei šis atvyktų į Armėniją.
2024 m. rugsėjį Armėnija pradėjo derybas dėl vizų režimo liberalizavimo su Europos Sąjunga ir pagilino gynybos ryšius su Prancūzija. 2024 m. liepą surengė karines pratybas su JAV kariais.
Maskva su nerimu reaguoja į tokius veiksmus ir kaltina Jerevaną mėginimu nutraukti ryšius. Pernai Rusija paskelbė išvedanti savo taikdarius iš Karabacho ir dalį karių bei pasieniečius iš Kaukazo valstybės.
