Artėjant rinkimams Viktoras Orbanas įniko dalintis DI sukurtais vaizdo įrašais

Panašiais vaizdo įrašais pasipiktinimo bangas Amerikoje sukėlusio prezidento Donaldo Trumpo pavyzdžiu sekantis V. Orbanas jais atakuoja numatomą rinkimuose oponentą Peterį Magyarą. Naujienų agentūros AFP kalbinti ekspertai perspėja, kad tobulėjant DI technologijoms tokių vaizdo įrašų poveikis rinkiminėse kampanijose gal dar išaugti.

P. Magyaras tapo rimtu iššūkiu Vengrijos nacionalistinių pažiūrų populistui ministrui pirmininkui – pasak analitikų, pirmą kartą po daugelio metų V. Orbanas gali susidurti su realiu varžovu.

Kaip anksčiau rašė ELTA, pernai birželį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose P. Magyaro liberalų-konservatorių partija „Tisza“ surinko 30 proc. balsų. Kiti Vengrijos parlamento rinkimai numatyti 2026 m. pavasarį, o „Tisza“ šiuo metu apklausose didele persvara pirmauja prieš V. Orbano partiją „Fidesz“.

Vasarą „Fidesz“ rengė reklaminių stendų kampaniją, nukreiptą prieš pagalbą Ukrainai ir šios šalies stojimą į Europos Sąjungą (ES). Viena pagrindinių šios kampanijos žinučių buvo ta, kad pagalba Ukrainai įtrauktų Vengriją į karą. Ankstesniuose parlamento rinkimuose, kuriuos laimėjo, V. Orbano partija nuolat kartojo, kad opozicijos pergalės atveju Vengrijos kariai bus siunčiami į frontą Ukrainoje.   

Panašu, kad ta pati žinutė siunčiama ir DI sukurtais vaizdo įrašais: pavyzdžiui, viename jų matyti, kaip vengrų kariai išvyksta kariauti į Ukrainą ir grįžta namo karstuose. 

V. Orbano taikiklyje – opozicija 

Dabartinio Vengrijos premjero rėmėjai prieš balandžio mėnesį numatytus rinkimus daug investuoja į DI turinį.

Viena V. Orbano partiją „Fidesz“ remianti grupė, Nacionalinis pasipriešinimo judėjimas (NEM), pastaraisiais mėnesiais socialiniuose tinkluose skelbė daugiausia nepažymėtus, DI sukurtus vaizdo įrašus, nukreiptus prieš P. Magyarą.

Nuo birželio 15 d. ši grupė savo turinio platformose „Facebook“ ir „YouTube“ reklamai išleido daugiau nei 1,5 mln. eurų – daugiau nei bet kuri kita politinė organizacija ES, remiantis platformų savininkų „Meta“ ir „Google“ viešai pateikiamais duomenimis. 

Šios dvi JAV technologijų milžinės neseniai nutraukė politinę reklamą ES dėl praėjusią savaitę įsigaliojusių naujų taisyklių, pagal kurias tokios reklamos turi būti aiškiai pažymėtos – įskaitant informaciją apie tai, kas jas apmokėjo – ir ribojamas personalizuotų reklamų naudojimas.

Kai kuriuose grupės NEM vaizdo įrašuose matomi neegzistuojantys žmonės, reiškiantys pasipiktinimą P. Magyaro menamai politikos planais, o kituose – išmanioji vaizdo klastotė (angl. deepfake) su pačiu P. Magyaru.

Kituose V. Orbaną remiančiuose DI vaizdo įrašuose reiškiamas palaikymas nacionalistinių pažiūrų premjero iniciatyvoms – pavyzdžiui, jo prieštaravimui Ukrainos narystei ES, dėl kurios, kaip jis įspėjo, Vengrija gali būti įtraukta į karą kaimyninėje šalyje.

Pirmiau minėtas DI sukurtas vaizdo įrašas, kuriame matomi vengrų kariai karstuose, buvo reklamuojamas socialiniame tinkle „Facebook“ ir transliuojamas valstybinėje televizijoje birželio mėnesį – paskutinėmis dienomis, kai vyko apklausa paštu dėl Kyjivo stojimo į ES.

Vengrijos vyriausybė tvirtina, kad tokio turinio naudojimas yra priimtinas, jei jis yra aiškiai pažymėtas kaip sukurtas DI.

Tačiau naujienų agentūra AFP aptiko daugybę atvejų, kai V. Orbanas ir jo sąjungininkai skelbė realistiškai atrodančius vaizdo įrašus ir nuotraukas, kurie, panašu, buvo sukurti naudojant DI, tačiau nebuvo aiškiai pažymėti kaip tokie.

Numatomas pagrindinis V. Orbano konkurentas artėjančiuose rinkimuose P. Magyaras savo socialinių tinklų kanaluose taip pat yra naudojęs DI ir jų tinkamai nepažymėjęs: pavyzdžiui, yra paskelbęs suklastotą nuotrauką, kurioje pats vilki karinę uniformą, o pridėtame įraše ironizuodamas aiškino, kodėl jis nesuvienija jėgų su kitais opozicijos atstovais.

„(Jei DI naudojimas – ELTA) yra aiškiai matomas ir akivaizdus visiems, tai nėra problema“, – AFP sakė P. Magyaras.

Jis pridūrė, kad viskas, kas šio kriterijaus neatitinka, galėtų būti laikoma sukčiavimu rinkimuose, o oponento V. Orbano platinamus DI vaizdo įrašus pavadino apgailėtinais.

Vengrijos vyriausybės DI komisaras Laszlo Palkovicsas apsiribojo rekomendacinio pobūdžio pasiūlymais.

„Būtų patartina vengti bandyti daryti įtaką rinkėjams DI turiniu“, – sakė jis.

Ir čia pat pridūrė, kad vis dėlto „kiekvienas savo nuožiūra sprendžia“, kaip nori naudoti DI. L. Palkovicsas taip pat užtikrino, kad šalies vyriausybė „visiškai palaiko“ praėjusiais metais priimtą istorinę ES DI direktyvą.

Vengrija pareiškė norinti sukurti savo DI etikos kodeksą, o V. Orbanas siekia, kad jo šalis taptų svarbia regiono žaidėja DI lenktynėse.

Šalies ekonomikos ministras Martonas Nagy praėjusį mėnesį vykusioje dviejų dienų trukmės DI konferencijoje pripažino, kad kol kas DI diegimo srityje vietinės įmonės atsilieka nuo daugumos ES įmonių.

„Toksiškas mišinys“ ateities politinėse reklamose

DI kuriamo turinio plitimas kelia ekspertų susirūpinimą.

„(Išmanioji vaizdo klastotė – ELTA) gali turėti didesnį poveikį“, – naujienų agemtūrai AFP sakė komunikacijos tyrinėtoja Petra Aczel.

Ekspertė numato itin stiprų tokių vaizdo įrašų „poveikį pojūčiams“ artėjančiose politinėse kampanijose visame pasaulyje.

„Net jei jis yra pažymėtas kaip sukurtas DI ir jame yra matomų trikdžių, kai kurie žmonės juo patikės, nes jie į jį reaguoja emociškai“, – pridūrė P. Aczel.

DI konsultantas George'as Tileschas naujienų agentūrai AFP pažymėjo, kad Europos Sąjungos DI direktyva apynasrio politiniams veikėjams visgi neuždės.

„Socialinius tinklus valdantys algoritmai mums pateikia tokio paties tipo turinį, nes tai kuria didžiausią įsitraukimą“, – sakė Silicio slėnyje dirbantis ekspertas, DI klausimais konsultavęs JAV, ES ir didžiąsias korporacijas.

Pasak jo, prie viso to pridėję dideliais šuoliais plėtojamą generatyvinį DI, sukursime „potencialiai itin toksišką mišinį“.