Baltijos šalių ir Vokietijos finansų ministrai skirtingai vertina ES siūlomą 2 trln. eurų biudžetą

„Įdomus formatas – Baltijos šalių ir Vokietijos finansų ministrų susitikimas. Turėjome įdomias diskusijas, visi praturtėjome ir geriau supratome vieni kitus. Bendrų sprendimų nepriėjome, bet susitikimas padės siekti tolimesnių sprendimų kitame Europos finansų ministrų susitikime (ECOFIN)“, – antradienį žurnalistams sakė Rimantas Šadžius.

„Kai kuriais klausimais mūsų pozicijos gan ženkliai skiriasi. Dėl biudžeto dydžio, Baltijos šalys mano, kad EK pasiūlytą biudžeto dydį reikia išlaikyti, o gal net didinti. (...) Visi sutikome, kad biudžetas turi būti naudojamas efektyviai ir, iš esmės, tarptautiniams projektams“, – teigė Lietuvos finansų ministras.

Vokietijos viceministras ir federalinis finansų ministras Lars Klingbeil savo ruožtu aiškino, kad sunku šalies piliečiams paaiškinti, kodėl Vokietija turi tiek daug pinigų skirti ES.

„Biudžetas per didelis ir per dosnus laikotarpiu, kai turime elgtis tikslingai ir atsakingai su mokesčių mokėtojų lėšomis. EK, žinoma, nori kurti efektyvesnes struktūras ir modernizuotis, tačiau tikiu, kad toliau tarsimės dėl tolimesnės finansavimo programos“, – po susitikimo kalbėjo L. Klingbeil.

„Svarstydami naują valstybinį biudžetą mes pabrėžėme, kad norime toliau prisidėti prie gynybos finansavimo ir norime parodyti, kad vokiečiai yra pasiruošę imtis atsakingos pozicijos kalbant apie žemyno saugumą“, – pridūrė Vokietijos viceministras.

Estijos ir Latvijos finansų ministrai tuo metu sakė, kad ES biudžetas turi didėti, o jo panaudojimas ir atskirų valstybių projektų finansavimas – paprastėti.

„Apie ES biudžetą diskutavome intensyviai. Estija mano, kad išlaidos turi didėti, kadangi reikia smarkiai didinti gynybos finansavimą, kartu nepamirštant kitų sričių“, – kalbėjo Estijos atstovas Jurgen Ligi.

„Manome, kad kitas ES biudžetas turi būti lankstesnis įvairioms situacijoms, mažiau biurokratizuotas ir paprastesnis“, – pridūrė Latvijos finansų ministras Arvils Ašeradens.

Kaip anksčiau skelbta, Europos Komisija (EK) liepos viduryje pristatė siūlymą iki dviejų trilijonų eurų padidinti ilgalaikį biudžetą, Europai susiduriant su sudėtingais iššūkiais – nuo užjūrio konkurencijos iki Rusijos agresijos prie jos sienų.

Už biudžetą atsakingas EK narys Piotras Serafinas pristatė 2028-2034 m. finansavimo planą, kuriuo siekiama skatinti bloko ekonominį konkurencingumą, remti Ukrainą ir patenkinti tradicinius Europos pinigų gavėjus, pavyzdžiui, ūkininkus.

Po šio siūlymo turi prasidėti dvejus metus truksiančios įtemptos derybos su 27 ES valstybėmis narėmis ir įstatymų leidėjais Briuselyje.

P. Serafinas sakė, kad pagal Komisijos planus 300 mlrd. eurų bus skirta remti ūkininkams, kurie nerimauja dėl galimo jų pyrago dalies sumažinimo.

Konkurencingumo fondui, kuriame bus sutelktos ES investicijos į švarias technologijas, skaitmenines technologijas, biotechnologijas, gynybą, kosmosą ir maistą, bus skirta 451 mlrd. eurų, sakė jis Europos Parlamente.

EK taip pat pasiūlė įsteigti iki 100 mlrd. eurų fondą karo nuniokotai Ukrainai paremti, o Europai siekiant persiginkluoti, gynybai ir kosmosui skirtos sumos padidės penkis kartus – iki 131 mlrd. eurų.

Panašiai sumos, skirtos kariniam mobilumui iš atskiro fondo, skirto investicijoms į infrastruktūrą, išaugs 10 kartų, teigė EK narys.

Ankstesnis 2021-2027 m. biudžetas siekė apie 1,2 trln. eurų.

Baltijos šalių finansų ministrai kreipėsi į ERPB dėl regioninės kapitalo rinkos stiprinimo

Baltijos šalių ministrai susitikimo metu pasikreipė ir į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB), pristatydami ketinimą atnaujinti 2017 m. trijų šalių pasirašytą memorandumą, pagal kurį iki šiol buvo plėtojama bendra Baltijos šalių kapitalo rinka, skelbia Finansų ministerija.

Ministrų manymu, tai būtų impulsas intensyvesniam bendradarbiavimui, kuris stiprintų Baltijos regiono konkurencingumą. 

„Baltijos šalių kapitalo rinkos stiprinimas prisidėtų prie šių metų kovo mėnesį EK pristatytos ES Taupymo ir investicijų sąjungos iniciatyvos, skirtos padidinti ES piliečių dalyvavimą kapitalo rinkose skatinant santaupų nukreipimą į produktyviausias investicijas. Tikimasi, kad šios iniciatyvos įgyvendinimas atvers kelią tolesniam kapitalo rinkos gilinimui, suteiks daugiau investavimo galimybių, užtikrins finansavimą mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir prisidės prie tarpvalstybinių kliūčių mažinimo bei kapitalo prieinamumo didinimo“, – rašoma pranešime.

Anot finansų ministro R. Šadžiaus, reikia išlaikyti pagreitį ir toliau didinti Baltijos regiono matomumą ir konkurencingumą, kur ERPB pagalba bus reikšminga.

Pasak Finansų ministerijos, ERPB adresuotame laiške įvardijamos sritys ir galimi veiksmai, kurie galėtų padėti aktyviau plėtoti regionines kapitalo rinkas. 

„Visų pirma, tai – rinkos ir infrastruktūra. Esminis tikslas – atrasti tinkamiausius būdus, kaip paskatinti daugiau įmonių, įskaitant „vienaragius“, MVĮ ir kt., pritraukti kapitalą per Baltijos šalių prekybos vietas (apimant tiek tradicinius, tiek dvigubus listingavimus), ir išnagrinėti galimus būdus, kaip pagerinti sąveiką su kitais vertybinių popierių depozitoriumais“, – dėstoma pranešime.

„Antra – institucinių investuotojų dalyvavimo skatinimas. Trečias žingsnis galėtų būti – sprendimų, kurie užtikrintų didesnę finansinių priemonių ir kitų rūšių investavimo galimybių investuotojams įvairovę ir pasiūlą, įgyvendinimas“, – rašo Finansų ministerija. 

Laiške taip pat atkreipiamas dėmesys į teisinę konvergenciją, siekiant identifikuoti esminius teisinius skirtumus, trukdančius tarpvalstybinėms investicijoms bei finansinio švietimo svarbą ir investuotojų pasitikėjimą, kuriam stiprinti galėtų pasitarnauti patikėtinių institucijos įsteigimas, kartu užtikrinantis  investuotojų teises obligacijų emisijose ir skaidrumą rinkoje.

Tikimasi, kad atnaujintą memorandumą Baltijos šalys galėtų pasirašyti 2026 m. birželio 5–7 d., kai Rygoje vyks ERPB metinis susitikimas. Tai parodytų tvirtą Baltijos šalių bendradarbiavimą tarptautinei bendruomenei, įskaitant potencialius investuotojus, Baltijos regiono bendras stiprybes ir investicinį potencialą.