Bolivijos gyventojai sekmadienį naujuoju prezidentu išrinko verslą palaikantį centro dešinės senatorių, taip užbaigdami du dešimtmečius trukusį socialistų valdymą, dėl kurio ši Pietų Amerikos valstybė patyrė gilią ekonominę krizę.
Suskaičiavus 97,8 proc. biuletenių, Rodrigo Pazas surinko 54,6 proc. balsų, o jo varžovas, dešiniųjų pažiūrų buvęs laikinasis prezidentas Jorge „Tuto“ Quiroga – 45,4 proc. balsų, pranešė Aukščiausiasis rinkimų tribunolas (TSE).
58 metų buvusio prezidento sūnus R. Pazas pažadėjo vykdyti ekonomikos reformą „kapitalizmo visiems“ principu, t. y. vykdyti decentralizaciją, mažinti mokesčius ir laikytis balanso tarp fiskalinės drausmės ir socialinių išlaidų.
Savo pergalės kalboje R. Pazas sakė, kad Bolivija „susigrąžina savo vietą tarptautinėje arenoje“.
Vašingtonas pasveikino R. Pazą su pergale rinkimuose, o JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „yra pasirengusios bendradarbiauti su Bolivija dėl bendrų prioritetų“.
Pareiškime jis pridūrė, kad „po du dešimtmečius trukusio netinkamo valdymo išrinktojo prezidento Pazo pergalė reiškia permainų galimybę abiem šalims“.
R. Pazas perima šalį, kuri valdant buvusiam prezidentui Evo Moralesui staigiai pasuko į kairę: nacionalizavo energijos išteklius, nutraukė ryšius su Vašingtonu ir užmezgė aljansus su Kinija, Rusija ir panašiais kairiaisiais Kuboje, Venesueloje bei kitose Lotynų Amerikos šalyse.
Paskelbus rezultatus, R. Pazo viceprezidentas Edmandas Lara paragino siekti „vienybės ir susitaikymo“ po įtemptos rinkimų kampanijos.
Nors Bolivija išgyvena didžiausią per pastaruosius dešimtmečius ekonominę krizę, jis pažadėjo, kad netrukus padėtis pagerės.
„Turime užtikrinti dyzelino ir benzino tiekimą. Žmonės kenčia. Turime stabilizuoti pagrindinio maisto krepšelio kainas, turime padaryti galą korupcijai“, – sakė jis.
Ilgos eilės prie degalų tapo Bolivijos gyvenimo būdu, kai trūksta užsienio valiutos, o metinė infliacija viršija 20 proc.
Rugpjūčio mėnesį vykusiame pirmajame rinkimų ture krizės išvarginti rinkėjai atmetė E. Moraleso įkurtą partiją „Judėjimas socializmo link“ (MAS).