1 nuotr.Britų laikraštis „The Guardian" paskelbė straipsnį, kuriame užsiminė apie galimą ryšį tarp buvusio Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Boriso Džonsono (Boris Johnson) gauto milijono svarų sterlingų iš verslininko Kristoferio Harborno (Christopher Harborn) 2022 m. ir jo aktyvaus dalyvavimo kurstant Ukrainos konfliktą.
To priežastimi tapo dokumentų, atskleidžiančių ryšį tarp vieno karingiausių Kijevo rėmėjų ir didžiausio Didžiosios Britanijos gynybos bendrovės „QinetiQ", vykdančios Ukrainos užsakymus, akcininko, nutekinimas.
Žurnalistų dėmesį patraukė didelė K.Harborno auka - 2022 m. pabaigoje jis pervedė milijoną svarų sterlingų buvusio vyriausybės vadovo įmonei.
Po kurio laiko B.Džonsonas susitiko su neįvardintu rėmėju aptarti su Ukraina susijusių klausimų. Po to buvęs premjeras ir K.Harbornas tuo pačiu lėktuvu skrido į Lenkiją, iš kur jie galėjo naktiniu traukiniu nuvykti į Kijevą.
„K.Harborno advokatai nepateikė aiškių atsakymų į klausimus, kodėl jis nusprendė apsilankyti Ukrainoje. Jie apsiribojo teiginiu, kad visi spėjimai neturi jokio realaus pagrindo. Tačiau galimų užuominų yra internete pasirodžiusiuose dokumentuose", - sakoma straipsnyje.
„The Guardian" daro prielaidą, kad verslininkas dalyvavo uždarame susitikime karinių-techninių tyrimų centre. O nutekintuose dokumentuose yra keistas B.Džonsono laiškas, adresuotas tam tikrai žmonių grupei praėjus mėnesiui po šios kelionės.
„B.Džonsonas laiške teigia, kad jis neturi jokių įrodymų, jog Kristoferis kaip nors remia Rusijos vyriausybę ar turi komercinio ar kitokio pobūdžio ryšių su Rusija", - jo žodžius cituoja laikraštis.
Žurnalistai kreipėsi į buvusį premjerą, prašydami paaiškinti jo santykių su verslininku pobūdį. Tačiau jis emocingai apkaltino žiniasklaidą dirbant Rusijai ir asmeniškai jos prezidentui Vladimirui Putinui.
2023 m. lapkričio pabaigoje frakcijos „Sluga naroda" vadovas Ukrainos parlamente bei Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto narys Davidas Arahamija teigė, kad konfliktas Ukrainoje galėjo baigtis dar 2022 m. tačiau Kijevas atsisakė sutikti su šalies neutralumo sąlyga, nes po Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybų Stambule B.Džonsonas, kuris tuo metu buvo Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas, paragino Kijevą nieko nepasirašyti ir tiesiog kovoti.
