Čilės prezidento rinkimų nugalėtojas paaiškės antrajame rate

Per sekmadienį vykusį pirmąjį ratą nuosaiki komunistė J. Jara, suskaičiavus daugiau kaip 90, proc. biuletenių, surinko 26,8 proc. balsų, o J. A. Kastas – beveik 24 proc.

Apklausos rodo, kad antrajame rinkimų rate, kuris įvyks gruodžio 14 d., favoritas yra vokiečių kilmės J. A. Kastas.

Respublikonų partijos kandidatas tada gali gauti kitų dešiniųjų kandidatų, kurie nepateko į antrąjį ratą, balsus. 59-erių politikas, kuris jau trečią kartą siekia prezidento posto, po pirmojo balsavimo neabejojo savo pergale.

„Mes vėl atkursime savo šalį“, –  šalininkams sakė devynių vaikų tėvas.

Advokatas, kurio tėvas nacių laikmečiu buvo Vermachto karys, būtų pirmasis kraštutinis dešinysis prezidentas Čilėje nuo diktatoriaus Augusto Pinocheto valdymo pabaigos (1973–1990).

Pats J. A. Kastas neslepia savo susižavėjimo diktatoriumi, kurio nurodymu buvo persekiojami, kankinami ir žudomi opozicionieriai.

Kairiųjų kandidatė J. Jara po pirmojo rinkimų rato ragino nepasiduoti.

„Neleiskite baimei užvaldyti jūsų širdžių“, – sakė ji. 51-erių buvusi darbo ir socialinių reikalų ministrė priklauso Komunistų partijai.

Ji laikoma nuosaikių kairiųjų pažiūrų ir dalyvauja rinkimuose kaip centro kairės aljanso kandidatė.

Pirmajame rinkimų rate J. Jara pasirodė prasčiau nei prognozavo nuomonės apklausos, J. A. Kastas tuo tarpu – geriau.

Rodrigas Arellanas iš Čilės universiteto „Universidad del Desarrollo“ dėl to pirmojo rinkimų rato baigtį pavadino „labai bloga žinia“ J. Jarai. Esą mažai tikėtina, kad ji galėtų nugalėti antrajame rate.

Tapti kadenciją baigiančio kairiųjų prezidento Gabrielio Borico įpėdiniu siekė iš viso aštuoni kandidatai. Čilės Rinkimų įstatymas numato antrąjį ratą, jei pirmajame rate nė vienas kandidatas negauna absoliučios daugumos.

Sekmadienį netikėtai trečioje vietoje atsidūrė populistų kandidatas Francas Parisi, aplenkęs dešinįjį radikalą Johannesą Kaiserį ir konservatorių kandidatę Evelyn Matthei.

Svarbios temos per rinkimų kampaniją buvo kova su nusikalstamomis gaujomis bei imigracija. Nors valdant G. Boricui nužudymų šalyje sumažėjo 10 proc., tačiau didėjantis nusikalstamų gaujų smurtas daugeliui čiliečių kelia nerimą.

Be to, šalyje fiksuojami augantys migracijos skaičiai. Dauguma čiliečių nusikalstamumo didėjimą sieja su neteisėta imigracija.

J. A. Kastas paskelbė, kad išmes iš šalies 337 tūkst. dokumentų neturinčių žmonių, daugiausiai – venesueliečių.

Per rinkimų kampaniją jis kalbėjo apie masine deportacijas, pasienio tvoros statybą, policijos apginklavimą ir armijos panaudojimą kritinėse teritorijose.

„Mums reikia vienybės, kad spręstume su saugumu susijusias problemas“, – atiduodamas balsą sostinėje Santjage sakė kandidatas.

J. Jara po balsavimo teigė neturinti „jokių kompleksų saugumo klausimu“.

„Kurstyti baimės neužtenka, kad valdytum šalį“, – kalbėjo ji.

Paraleliai prezidento rinkimams vyko ir Deputatų Rūmų rinkimai, taip pat buvo renkama pusė Senato atstovų.

Pirmą kartą nuo 2012-ųjų rinkimai vėl buvo privalomi.