1 nuotr.Egipto gyventojai pirmadienį eina prie balsadėžių rinkti naujo parlamento, kuris, pasak kritikų, tik dar labiau įtvirtins prezidento Abdelio Fattah al Sisi valdžią.
9.00 val. ryto (7.00 val. Grinvičo laiku) atidarytos rinkimų apylinkės – tai kelias savaites truksiančio rinkimų proceso pradžia; bus renkami 568 iš 596 žemųjų parlamento rūmų narių, o kai kuriose provincijose balsavimas nevyks dar dvi savaites.
Likusius 28 įstatymų leidėjus tiesiogiai paskirs A. F. al Sisi, buvęs kariuomenės vadas, užgrobęs valdžią po to, kai 2013 m. nušalino velionį islamiškų pažiūrų prezidentą Mohamedą Morsį.
Penktadienį ir šeštadienį balsavo užsienyje esantys egiptiečiai. Tokiuose regionuose, kaip Aleksandrija, rinkėjai iki antradienio turi atiduoti balsus pirmajame ture. Kai kuriuose regionuose, įskaitant Kairą, bus balsuojama lapkričio 24-25 d.
Galutinių rezultatų tikimasi sulaukti iki gruodžio 25 d. Pusė vietų parlamente bus užimtos pagal uždarus partijų sąrašus, kitą pusę užims individualūs kandidatai, o ketvirtadalis vietų bus skirta moterims.
Parlamento rinkimai vyks praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po Senato, aukštųjų rūmų, rinkimų, kuriuose dalyvavo vos apie 17 proc. rinkėjų.
Rinkimus laimėjo provyriausybinė koalicija „Nacionalinis sąrašas už Egiptą“, neturėjusi realių konkurentų. Tikimasi, kad ši koalicija dominuos ir dabar.
Susidorojimas su opozicija
Koalicijai, turinčiai 12 narių, vadovauja A. F. al Sisi palaikanti partija „Mostaqbal Watan“ („Tautos ateitis“) ir buvusio ministro Essamo al Gazzaro vadovaujamas „Nacionalinis frontas“.
Naujai suformuota E. al Gazzaro partija vienija buvusius vyriausybės pareigūnus, ją finansiškai remia verslo magnatas Ibrahimas al Organi, artimas prezidento sąjungininkas.
Tuo tarpu opozicija tebėra susiskaldžiusi: vienos partijos dalyvauja rinkimuose savarankiškai, o kitos prisijungė prie vyriausybę remiančių sąrašų.
Analitikai teigė, kad rinkimų laikas suteikia jiems neįprastos svarbos, nes jie bus paskutiniai prieš trečiosios ir paskutinės A. F. al Sisi kadencijos pabaigą 2030 m.
„Sisi reikia parlamento, kurį jis galėtų visiškai kontroliuoti, – AFP sakė Timothy Kaldasas iš Vašingtone įsikūrusio Artimųjų Rytų politikos instituto „Tahrir“. – Jei jis nori likti valdžioje po 2030 m., būtent naujasis parlamentas turės inicijuoti bet kokius konstitucinius pakeitimus, kad tai būtų įmanoma.“
Pagal 2019 m. konstitucijos pataisas A. F. al Sisi kadencija buvo pailginta nuo ketverių iki šešerių metų, ir ankstesnioji kadencija atgaline data atitinkamai buvo pratęsta (2018-2022 m. terminas pratęstas iki 2024-ųjų), todėl jis gali likti valdžioje iki 2030 m.
A. F. al. Sisi administracija, ilgą laiką kritikuota dėl žmogaus teisių negerbimo, 2022 m. pradėjo nacionalinį dialogą, akivaizdžiai kreipdamasi į praretintą šalies opoziciją.
Tačiau nuo to laiko, pasak teisių gynimo organizacijų, susidorojimas su kitaminčiais buvo vis didesnis, ir, jų skaičiavimais, už grotų tebėra dešimtys tūkstančių politinių kalinių.
