E.Macronas: „blogiausias scenarijus“ – Irano pasitraukimas iš neplatinimo sutarties

„Blogiausia šito pasekmė būtų ta, kad Iranas pasitrauktų iš Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties ir dėl to įvyktų skilimas ir kolektyvinis nusilpimas“, – po Briuselyje įvykusio ES viršūnių susitikimo kalbėdamas su žurnalistais pasakė E. Macronas.

E. Macrono teigimu, siekdamas užtikrinti tolesnį sutarties, kurios tikslas yra apriboti branduolinių ginklų paplitimą, galiojimą, jis artimiausiomis dienomis kalbėsis su penkiomis Jungtinių Tautų Saugumo tarybos narėmis.

Tokios diskusijos jau prasidėjo, kai ketvirtadienį E. Macronas telefonu susisiekė su prezidentu Donaldas Trumpas, kad, jo paties žodžiais tariant, informuotų savo kolegą JAV apie Paryžiaus ir Teherano „pastarųjų kelių dienų ir valandų“ kontaktus.

„Tikimės, kad mūsų nuomonės tikrai sutaps“, – sakė E. Macronas, pridurdamas, kad pagrindinis tikslas yra užtikrinti, jog Iranas „daugiau nebepradės“ kaupti branduolinio arsenalo.

1970 m. Iranas ratifikavo Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį (BGNS), kuria įsipareigojo savo turimas branduolinių medžiagų atsargas deklaruoti Tarptautinei atominės energijos agentūrai.

Tačiau pastaruoju metu Iranas pradėjo ruošti pagrindą galimybei pasitraukti iš šios sutarties, kaltindamas agentūrą, neva ji yra Izraelio „karinės agresijos“ „partnerė“.

Praėjusį savaitgalį amerikiečių bombonešiai B-2 ant dviejų Irano branduolinių objektų numetė masyvių, bunkeriams griauti skirtų bombų „GBU-57“, o valdomomis raketomis ginkluotas povandeninis laivas dar vienam objektui smogė kruizinėmis raketomis „Tomahawk“.

Pats D. Trumpas šiuos smūgius pavadino „įspūdinga karine sėkme“ ir ne kartą sakė, kad jais branduoliniai objektai buvo „sunaikinti“.

Tačiau JAV žiniasklaida atskleidė preliminarią Amerikos žvalgybos išvadą, kurioje teigiama, kad smūgiai tik keliems mėnesiams pristabdė Irano branduolinę programą, dėl tokių savo reportažų sulaukdami aštrios gynybos sekretoriaus Pete‘o Hegsetho ir kitų asmenų kritikos.