1 nuotr.Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paragino Europą ir Aziją sukurti naują aljansą, skirtą sustabdyti didžiąsias valstybes, siekiančias sukurti „prievartos sferas“, taip sukritikuodamas Kiniją ir Rusiją.
E. Macronas kalbėjo Singapūre rengiamame forume „Shangri-La Dialogue“ – didelėje kasmetinėje Azijos gynybos ir saugumo konferencijoje. Jo komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Rusija nepaklūsta diplomatiniam spaudimui nutraukti ugnį Ukrainoje, o šalių sostinės nerimauja dėl didėjančio Pekino atkaklumo Taivano ir Pietų Kinijos jūros klausimais.
E. Macronas paragino tarptautinę bendruomenę susivienyti, kuomet šalys siekia užgrobti teritorijas ir išteklius.
„Iššūkį meta revizionistinės valstybės, kurios, prisidengdamos įtakos sferomis, nori primesti prievartos sferas, – sakė E. Macronas. – Šalys, kurios nori kontroliuoti teritorijas nuo Europos pakraščių iki salynų Pietų Kinijos jūroje (…) kurios nori pasisavinti išteklius, nesvarbu, ar tai būtų žvejybos ar mineralų (ištekliai), ir išstumti kitas savo pačių naudai.“
Šiame kasmetiniame forume, kuris pastaraisiais metais tapo JAV ir Kinijos santykių barometru, dalyvauja gynybos vadovai ir pareigūnai iš viso pasaulio. Šeštadienį į šios konferencijos dalyvius kreipsis JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas, kuris savo pastabas išsakys po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas paleido naują salvę muitų kovoje su Pekinu, kuri sukrėtė pasaulio pinigų rinkas.
Tačiau Kinija, žengdama neįprastą žingsnį, į „Shangri-La“ forumą nepasiuntė savo gynybos ministro. Vietoj to šaliai atstovaus aukšto rango pareigūnas iš Liaudies išlaisvinimo armijos Nacionalinio gynybos universiteto.
Nuo 2019 m. Pekinas į „Shangri-La“ susitikimą nuolat siuntė savo gynybos ministrą. Šis renginys suteikdavo retai pasitaikančių galimybių surengti asmenines derybas su kolegomis iš JAV.
„Kurti naują aljansą“
E. Macronas kalbą sakė baigdamas kelionę po Vietnamą, Indoneziją ir Singapūrą, kuria jis pasinaudojo, kad pristatytų Prancūziją kaip patikimą alternatyvą regionui, atsidūrusiam tarp Vašingtono ir Pekino.
Azijos šalys laviruoja taro Vašingtono grasinimų muitais ir Pekino – didelės prekybos galybės, kuri tapo vis atkaklesnė vykstant teritoriniams ginčams Pietų Kinijos jūroje. Įtampa tarp Vašingtono ir Pekino padidėjo, kai D. Trumpas sausio mėnesį grįžo į valdžią, o tai paskatino aštrėjantis prekybos ginčas, suintensyvėjusi konkurencija technologijų srityje ir strateginės karinės pozicijos.
E. Macronas konferencijos metu paragino lyderius „kurti naują teigiamą Europos ir Azijos aljansą, pagrįstą mūsų bendromis normomis, mūsų bendrais principais“. „Mūsų bendra atsakomybė yra kartu su kitais užtikrinti, kad mūsų šalys netaptų atsitiktinėmis disbalanso, susijusio su supervalstybių pasirinkimais, aukomis“, – tvirtino jis.
E. Macronas įspėjo Azijos šalių lyderius nelaikyti karo Ukrainoje tolima, jiems neaktualia problema. „Jei manytume, kad Rusijai galėtų būti leista užimti dalį Ukrainos teritorijos be jokių apribojimų, be jokių suvaržymų, be jokios pasaulinės tvarkos reakcijos, kaip suformuluotumėte tai, kas galėtų nutikti Taivane?“ – klausė jis.
„Ką darytumėte tą dieną, kai kažkas nutiktų Filipinuose?“ – pridūrė jis.
Indijos ir Pakistano konfliktas
Be įtampos dėl Kinijos, neseniai kilęs Indijos ir Pakistano konfliktas tūnos šios konferencijos, kuri tęsis iki sekmadienio, šešėlyje.
Balandžio 22 d. įvykdytas išpuolis prieš turistus Indijos administruojamoje Kašmyro dalyje sukėlė vienus didžiausių pasienio susirėmimų tarp šių branduolinį ginklą turinčių kaimyninių šalių per kelis dešimtmečius, žuvo mažiausiai 70 žmonių.
Į visą daugiausiai musulmoniško Kašmyro teritoriją pretenduoja abi šalys, kurios yra keletą kartų kariavusios dėl šio Himalajų regiono.
Naujasis Delis apkaltino Pakistaną rėmus minėtą išpuolį, tačiau Islamabadas tai neigė.
Nė viena pusė nepasiuntė savo gynybos ministrų ir vietoj to išsiuntė aukšto rango karines delegacijas. Apie jokį abiejų pusių susitikimą nebuvo paskelbta.
