1 nuotr.Europos Sąjungos valstybės ketvirtadienį pritarė planui, kuris sustiprintų ES pajėgumus siekiant apsiginti nuo Rusijos grėsmės tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsitraukia nuo transatlantinių partnerių.
Apie tai pranešė Europos Vadovų Tarybos atstovė spaudai, informuoja naujienų agentūra AFP.
Per viršūnių susitikimą Briuselyje 27-ių ES valstybių lyderiai susitarė dėl deklaracijos apie gynybą. Joje pritariama Europos Komisijos planui mobilizuoti 800 mlrd. eurų, kad Europa sustiprintų savo gynybos pajėgumus. Bus siekiama gerinti galimybes valstybėms narėms investuoti daugiau į gynybą.
Tačiau naujienų agentūra dpa skelbia, kad ES nesugebėjo pasiekti vieningos pozicijos dėl paramos Ukrainai, nes Vengrija nepritarė pareiškimui apie tolesnę paramą Kijevui.
Likusios 26 ES narės pritarė deklaracijos projektui, kuriame patvirtinama dabartinė bendrijos pozicija dėl karo Ukrainoje. Pabrėžiama, kad reikalinga teisinga ir ilgalaikė taika, o ES įsipareigoja tęsti paramą Kyjivui, įskaitant karinę pagalbą.
Kremliui draugiškas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas dar praeitą šeštadienį informavo Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininką Antonio Costą, kad nepritars ES nuomonei ir aiškino „apie strateginius skirtumus Ukrainos klausimu“.
Kaip pranešta anksčiau, EK antradienį pristatė naują 800 mlrd. eurų vertės senojo žemyno gynybos planą.
Šios lėšos, anot EK pirmininkės Ursulos von der Leyen, bus skirtos paramai Ukrainai ir Europai siekiant prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą.
EK suteiks 150 mlrd. eurų paskolų, kurios bus panaudotos oro ir priešraketinei gynybai, artilerijos sistemoms, raketoms ir amunicijai, bepiločiams orlaiviams ir kovos su dronais sistemoms bei kitiems poreikiams nuo kibernetinio iki karinio mobilumo patenkinti.
