ES aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatai

Europos gynybos pajėgumai

Aukščiausiojo lygio susitikimo išvadose išreiškiamas pritarimas šią savaitę pateiktam Europos Komisijos pasiūlymui „ReArm Europe", skirtam stiprinti ES šalių gynybos pajėgumus. ES vadovai palankiai įvertino ketinimą padaryti išlygų dėl Stabilumo ir augimo pakto, kuris leistų šalims padidinti gynybos išlaidas be perviršinio biudžeto deficito. EK taip pat buvo paraginta apsvarstyti papildomus finansavimo šaltinius. Buvo išreikšta parama naujajai priemonei, pagal kurią ES šalims teikiamos paskolos iki 150 mlrd. eurų, užtikrintos iš ES biudžeto.

ES vadovai nustatė Sąjungos lygmens veiksmų prioritetus: oro ir priešraketinė gynyba; artilerijos sistemos; raketos ir šaudmenys; nepilotuojami orlaiviai ir kovos su nepilotuojamais orlaiviais sistemos; strateginės paramos priemonės, įskaitant kosmoso bei ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą; karinis mobilumas; kibernetinė erdvė; dirbtinis intelektas ir radioelektroninis karas.

Išvadose taip pat pabrėžiama, kad visų ES sausumos, oro ir jūrų sienų apsauga prisidedama prie bendro Europos saugumo, pirmiausia - rytinės ES sienos atžvilgiu, vertinant Rusijos ir Baltarusijos keliamas grėsmes.

Ukrainos klausimas

Deklaracijoje dėl Ukrainos, kuriai pritarė 26 iš 27 ES šalių, pabrėžiama penkių principų svarba atsižvelgiant į naują postūmį derybose:

* be Ukrainos negali būti jokių derybų dėl Ukrainos;

* negali būti jokių derybų, kurios turėtų įtakos Europos saugumui, be Europos dalyvavimo. Ukrainos, Europos, transatlantinis ir pasaulinis saugumas yra susiję tarpusavyje;

* bet koks ugnies nutraukimas ar paliaubos gali būti suvokiamos tik kaip proceso, vedančio prie visaapimančio taikos susitarimo, dalis;

* bet koks susitarimas turi būti papildytas patikimomis ir pasitikėjimo vertomis saugumo garantijomis Ukrainai, padėsiančiomis atgrasyti Rusiją nuo galimos agresijos ateityje;

* pasaulis privalo gerbti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą.

„Norint pasiekti „Taiką per jėgą", reikia, kad Ukraina būtų kuo tvirtesnėje pozicijoje, o esminis komponentas būtų jos pačios stiprūs kariniai ir gynybiniai pajėgumai. Tokios pozicijos, siekiant užbaigti karą, bus laikomasi prieš derybas, jų metu ir po jų. Šiuo tikslu ES tebėra įsipareigojusi, koordinuodama veiksmus su vienminčiais ir sąjungininkais, teikti didesnę politinę, finansinę, ekonominę, humanitarinę, karinę ir diplomatinę paramą Ukrainai ir jos žmonėms, bei didinti spaudimą Rusijai, be kita ko, taikydama papildomas sankcijas ir stiprindama esamų priemonių įgyvendinimą, kad susilpnintų jos gebėjimą toliau kariauti", - sakoma dokumente.

ES taip pat patvirtino, kad Ukrainai bus teikiama finansinė parama, kuri šiais metais sudarys 30,6 mlrd. eurų.

„Su Ukraina buvome nuo pat pirmos dienos. Nuo 2022 m. jau skyrėme daugiau nei 135 mlrd. eurų Ukrainai paremti. Mūsų parama yra tvirta. Jei karas tęsis. Bet kokiose būsimose taikos derybose. Atstatant šalį ar jai stojant į Europos Sąjungą.

Dabar įsipareigojome dar labiau padidinti savo paramą. Valstybės narės gali nedelsdamos padidinti savo paramą išnaudodamos daugiau fiskalinio manevravimo galimybių. Kelios valstybės jau paskelbė apie įsipareigojimus, siekiančius iki 15 mlrd. eurų. Šiandien nurodėme Tarybai skubiai imtis tolesnių iniciatyvų, kuriomis būtų tenkinami skubūs Ukrainos kariniai ir gynybos poreikiai", - apibendrindamas pareiškė Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Antonijus Košta (Antonio Costa).