Europos Sąjungos teisinė tarnyba rado būdą, kaip Ukrainos atstatymo darbams panaudoti maždaug 34 mlrd. eurų iš užšaldytų Centrinio Rusijos Banko aktyvų. Agentūros „Bloomberg" šaltinio teigimu, šiuos pinigus siūloma pasiskolinti.
Europos teisininkų nuomone, toks planas, vertinant iš juridinių pozicijų ir su sąlyga, kad aktyvai bus eksproprijuoti (nusavinti neatlygintinai arba išmokant už likutinę turto vertę mažesnę kompensaciją), yra visai realus. Kitaip sakant, pasiskolintą pagrindinę sumą su procentais vėliau gali tekti grąžinti Rusijai.
Briuselis svarsto
Nepaisant to, kad atskiros šalys reikalauja konfiskuoti visus Rusijos aktyvus ir išsiųsti juos į Ukrainą, įstatyminio pagrindo tam nėra. Agentūros teigimu, „Didžiojo septyneto" (G7) ir ES atstovai taip ir nerado būdų, kaip tai būtų galima padaryti nepažeidžiant galiojančių tarptautinių teisės aktų. Reaguodamas į susidariusią situaciją, Briuselis planuoja apjungti visas įšaldytas Rusijos lėšas ir panaudoti jas pelno, kuris vėliau būtų perduotas Kijevui, gavimui.
Su Europos šalių atstovais šį klausimą prieš porą dienų aptarę teisininkai perspėjo, kad toks planas irgi turi trūkumų. Pasak jų, jeigu ES perėmus rusiškų aktyvų valdymą jie, užuot nešę pelną, pridarys nuostolių, juos turės kompensuoti pati ES arba jos šalys-narės.
Dar labiau situaciją blogina tai kad, kol kas, neaišku, kuri lėšų dalis gali būti panaudota ir dar nėra nustatyta, kur tie aktyvai saugomi. „Bloomberg" šaltinio įvardintas skaičius - 33,8 mlrd. eurų - gali būti netikslus, tačiau, valdininkų nuomone, būtent tokia suma dar likusi Europos bankuose.
Kalbos apie konfiskaciją
Rusiškų aktyvų konfiskacijos idėja vėl buvo prisiminta tuomet, kai ES atsinaujino diskusija apie galimybę panaudoti įšaldytas lėšas nuo karo nukentėjusios Ukrainos atkūrimui. Šiuo metu atitinkamas sprendimas dar nėra priimtas, tačiau Estija planuoja iki sausio pabaigos pristatyti įšaldytų Rusijos lėšų nusavinimo mechanizmą. Europos Komisijos atstovas Kristianas Vigandas (Christian Wigand) patikino, kad Briuselis tokiam sprendimui pritaria. Analogiška kryptimi juda ir kai kurios Europos Sąjungos šalys.
Apie tai, kad įšaldyti Rusijos aktyvai gali būti panaudoti pelno gavimui sausį pareiškė Europos Vadovų Tarybos prezidentas Šarlis Mišelis (Charles Michel). Jis, nepaisant kylančių juridinių trukdžių, paragino ES šalis toliau diskutuoti šia tema.
„Tai - teisingumo ir sąžiningumo klausimas. Ir visiškai aišku, kad tai turi būti padaryta vadovaujantis teisiniais principais", - teigė jis.
Apie legalius įšaldytų aktyvų nusavinimo būdus kalbėjo ir Europos Komisijos vadovės pavaduotoja Vera Jurova. Pasak jos, šiuo metu, galvojant apie potencialias Rusijos Centrinio Banko aktyvų panaudojimo galimybes, ieškomi tarptautinėms taisyklės neprieštaraujantys būdai ir metodai.