ES ministrai patvirtino ginčijamą Gamtos atkūrimo įstatymą. V.Sinkevičiaus komentaras

Gamtos atkūrimo įstatymo tikslas yra atkurti miškus, pelkes ir natūralų upių būvį. Šis įstatymas buvo vertinamas prieštaringai, ypač baiminantis, kad jį priėmus ūkininkams bus įvesta didelių apribojimų.

Už įstatymą balsavo 20 ES ministrų, atstovaujančių 60 proc. šalių bloko gyventojų. ES valstybių narių sprendimas ligi šio buvo atidėliojamas, nes jį remti buvo pasirengę per mažai atskirų šalių ministrų, nors aukštesniojo rango diplomatai pernai dėl jo ir buvo sudarę preliminarų susitarimą.

Reikalinga dauguma susidarė, kai įstatymą paremti nusprendė Austrijos aplinkos apsaugos ministrė. Tokiam jos žingsniui nepritarė šios šalies kancleris Karlas Nehammeris, pareiškęs, jog aukščiausios instancijos ES teisme sieks, kad sprendimas būtų panaikintas.

Italija, Vengrija, Nyderlandai, Lenkija, Suomija ir Švedija balsavo prieš, tuo tarpu valstybių narių diskusijoms šiuo metu pirmininkaujanti Belgija balsuojant susilaikė.

Pagal gamtos apsaugos įstatymą ES privalo iki 2030 m. atkurti mažiausiai 20 proc. šalių bloko sausumos iš jūrų teritorijų, o iki 2050 m. – visas atkurtinas ekosistemas.

Pagerinimus finansuoti tikimasi tiek privataus sektoriaus, tiek valstybių narių biudžetų lėšomis, nors kai kurias išlaidas padengti galėtų padėti ir tam tikros ES programos – pavyzdžiui, regionų plėtros finansavimo programa.

ES duomenimis, maždaug 80 proc. arealų yra prastos būklės. Be to, 10 proc. bičių ir drugelių rūšių gresia išnykimas, o 70 proc. dirvožemio būklė yra kenksminga sveikatai.

Sveikindamas ministrų sprendimą, ES aplinkos apsaugos komisaras Virginijus Sinkevičius socialiniame tinkle „X“ rašė: „Mes vis dar laikomės teisingo kurso, siekdami užkirsti kelią biologinės įvairovės nykimui ir paskatinti jos atkūrimą, o dabar visi išvien parodykime, kad ES vis dar pirmauja šioje srityje“.

Patvirtindama, kad įstatymo projektas buvo priimtas, pasibaigus balsavimui Belgijos vyriausybė socialiniame tinkle „X“ rašė, kad tai yra „paskutinis žingsnis, kurį žengus įstatymas galės įsigalioti“.

Iš esmės ministrai pritarė praėjusiais metais Europos Parlamento ir visoms valstybėms narėms tuomet atstovavusios Ispanijos vyriausybės derybininkų sudarytam susitarimui.

Paprastai tokio pobūdžio ministrų balsavimai tebūna formalumas, kadangi tokie susitarimai jau būna nuodugniai aptartas parlamento ir valstybių narių kompromisas.

Tais atvejais, kai dėl tokių kompromisų visgi kyla ginčų, jie sprendžiami diplomatiniu lygmeniu. Tačiau šiuo atveju pernai susitarimui pritarė pakankamas aukštesniojo rango diplomatų skaičius.

Tuo tarpu ūkininkai jau surengė keletą didelių protestų, be kita ko, reikšdami nepritarimą ir ES reglamentais įvedamiems apribojimams.

Gamtos atkūrimo įstatymas prieštaringai sutiktas ir pačiame Europos Parlamente. Vasarį parlamentarai nubalsavo už įstatymo projektą, tačiau didžiausio parlamentinio politinio bloko – Europos liaudies partijos frakcijos balsavo prieš.

Ministrams pirmadienį pritarus įstatymui, aplinkos apsaugos aktyvistų, tarp kurių yra ir Pasaulio gyvosios gamtos fondas, koalicija išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, jog šio balsavimo rezultatai yra „milžiniška Europos gamtos ir piliečių, nuo seno raginusių neatidėliojant imtis veiksmų užkirsti kelią nerimą keliančiam aplinkos nykimui, pergalė“.

Papildymas

Europos Sąjungos (ES) aplinkos apsaugos ministrams sutarus dėl Gamtos atkūrimo akto, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius teigia, kad tokio sprendimo priėmimas padidins ES patikimumą. Bet, anot jo, Vengrijos paskutinės minutės pozicijų pakeitimai ir kitų šalių abejonės gali sukurti pavojinga precedentą.

„Vertinu pozityviai, nes buvo įdėta labai daug darbo ir pastangų, įskaitant ir mano asmeninių. Bet ir mano komandos. Ir pirmiausiai pozityviai vertinu dėl to, nes tai buvo mūsų tarptautinis įsipareigojimas prieš tarptautinę bendruomenę. Tai kad mes jį priėmėme, tai užtikrins tam tikrą ES vardo patikimumą", - pirmadienį Eltai teigė V. Sinkevičius.

„Kas vyko, kalbant apie šio reglamento priėmimą, kūrė pakankamai pavojingus precedentus. Nes visada anksčiau tie sutarimai, kurie buvo pasiekiami Tarybos, Komisijos ir Parlamento trialoge, jie buvo gerbiami. Bet šiuo atveju vyko paskutinę minutę iš Vengrijos pusės veiksmai, kurie yra pavojingi bendrai sprendimų priėmimu Europos Sąjungoje. Nes tas pats gali įvykti su Ukraina. Tai šiuo atveju aš tikiuosi, kad nepasikartos tai", - komentavo jis.

Eurokomisaras neigiamai įvertino ir kurį laiką svyravusią Lietuvos poziciją. Anot jo, nors diskusijos dėl nacionalinės aplinkosaugos politikos yra gerai, negalima staiga keisti požiūrio, jau anksčiau suformavus poziciją.
„Nėra nieko blogo turėti diskusiją ir džiaugiuosi, kad ta diskusija vyksta nacionalinėje politikoje, ypatingai aplinkosauginiais klausimais, dėl europinių reglamentų. Tačiau kai ta pozicija jau yra priimta, suformuota, dėl jos ne kartą prabalsuota ir ji palaikyta ir galų gale buvo į Lietuvos siūlymus atsižvelgta, tai keista", - sakė jis.

„Aš esu dėkingas šiuo atveju ir aplinkos ministrui, nes žinau, kad buvo susvyravusi Lietuvos pozicija, bet jis laikėsi nuosekliai. Lietuva buvo iš valstybių, kurios pasirašė laišką raginti priimti šį aktą, ir nesusvyravo, jos pozicija buvo galutinė", - pridūrė jis.

V. Sinkevičiaus taip pat neįtikino premjerės Ingridos Šimonytės panaudota argumentacija, kad būtent dėl aplinkosaugos sprendimų buvo susidurta su ūkininkų nepasitenkinimu. Anot jo, šiuo atveju Lietuva pati formuos savo planą ir galės atsižvelgti į tokių grupių interesus.

„Visa tai bus Lietuvos rankose, nes kiekviena valstybė narė turės 2 metus parengti savo gamtos atkūrimo planus, kur nusimatys ambicijos lygį. Tikrai bus stipri platforma ir galimybė vėl pasikalbėti apie mūsų aplinkosaugos politiką, tiek pasikviečiant tiek organizacijas, tiek mūsų mokslo bendrovę, tiek ūkininkus ir miškininkus ir turėti tokią platesnę diskusiją apie mūsų gamtos būklę, kur mes judame ir kokių tikslų galime pasiekti", - tikino V. Sinkevičius.

Be to, anot jo, jei sprendimai neigiamai veiktų ūkį, jų įgyvendinimą bus galima stabdyti. Visgi eurokomisaras abejoja, ar būtent aplinkosaugos vykdymas pykdo ūkininkus, nes jie labiau nepatenkinti biurokratija ir savo derybinės galios prieš perdirbėjus neturėjimu.

„Vienas labai svarbus dalykas, kurį pasiekė parlamentas. Tai yra tikrai kompromisinis teisės aktas ir buvo įsiklausyta į visas grupes. Ir yra vadinamieji stabdžiai, jeigu reglamento įgyvendinimas kažkurioje iš šalių narių kenktu žemės ūkiui ar jo efektyvumui, įsijungtų avariniai stabdžiai. Tai šiuo atveju parlamentas yra tai pažymėjęs ir jokio pavojaus čia nėra", - tvirtino jis.

„Ūkininkai pyksta, nes jie negali iš savo veiklos išgyventi. Jiems labiau nepatinka biurokratija, kai norint ūkininkauti, reikia šimtus formų pildyti. Ir tai, kad tenka išgyventi iš išmokų, o ne ūkininkavimo. Ir manau, kad tai yra ūkininkų problema, kad jie neturi derybinių galių prieš perdirbėjus ir prekybos tinklus. Nes infliacija augina produktų kainas, bet ne žaliavų. Ir apie tas problemas ūkininkai kalba", - aiškino jis.

V. Sinkevičiaus nuomone, didelė dalis valstybių ekonomikos ir valdžios pajamų priklauso nuo gamtos būklės.
„Akto palaikytojai sakytų, kad ekosistemų netekimas yra daug didesni kaštai. Tai kalbant apie tą patį žemės ūkį, nežinau tokio ūkininko, kuris norėtų ūkininkauti nederlinguose plotuose, sunaikintuose erozijos. Nepažįstu miškininko, kuris džiaugtųsi, kad miškas serga", - komentavo V. Sinkevičius.

„Didelė dalis BVP priklauso nuo ekosistemų būklės", - pabrėžė jis.

ES aplinkos apsaugos ministrai pirmadienį pritarė Gamtos apsaugos aktui. Juo siekiama ES klimato ir biologinės įvairovės tikslų bei įgyvendinami ES tarptautiniai įsipareigojimai, visų pirma JT Kunmingo ir Monrealio pasaulinė biologinės įvairovės strategija.

Komisijos vertinimu, naujasis teisės aktas atneštų ir didelę ekonominę naudą, nes kiekvienas investuotas euras duotų mažiausiai 8 eurų grąžą. Šis teisės aktas priimtas reaguojant į piliečių Konferencijos dėl Europos ateities išvadose išreikštus lūkesčius dėl biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir vandenynų apsaugos bei atkūrimo.
Anot Komisijos, apie 80 proc. Europos buveinių ir 70 proc. kontinento dirvožemio yra prastos būklės. Todėl reglamentu numatoma, kad iki 2030 metų valstybės narės turėtų atkurti mažiausiai 30 proc., iki 2040 metų - 60 proc., o iki 2050 metų - 90 proc. tokių buveinių.

Planuojama, kad žaliųjų miestų erdvių plotas iki 2030 m. neturi sumažėti, o iki 2050 m. padidėti 5 proc. Kiekviename Europos mieste ir priemiestyje medžių lajos danga ir į pastatus ir infrastruktūrą integruotos žaliosios erdvės turi siekti bent 10 proc.

Taip pat užsibrėžta pašalinti paviršinių vandenų išilginių ir skersinių jungčių kliūtis, kad iki 2030 m. bent 25 tūkst. kilometrų upių ES galėtų tekėti laisvai. Taip pat iki 2030 m. planuojama sustabdyti augalų apdulkintojų populiacijos mažėjimą.