Trečiadienį oficialūs asmenys pranešė, kad ES, siekdama apsisaugoti nuo Rusijos, nori, jog nauja apsaugos nuo nepilotuojamųjų orlaivių sistema būtų sukurta ir pradėtų veikti iki 2027 m. pabaigos.
ES vadovė Ursula von der Leyen „bepiločių orlaivių sieną“ sukurti ir taip Maskvai pasipriešinti pirmą kartą paragino praėjusį mėnesį, praėjus kelioms valandoms po to, kai NATO naikintuvai Lenkijoje numušė keletą nepilotuojamųjų skraidyklių iš Rusijos.
Pradinis tokio pasiūlymo tikslas buvo sustiprinti rytinio ES sparno valstybių apsaugą, tačiau po to, kai buvo sunerimta dėl keliose toliau į vakarus esančiose šalyse pasirodžiusių paslaptingų nepilotuojamųjų orlaivių, pasiūlymo spektras išsiplėtė.
Oficialūs asmenys naujienų agentūrai AFP sakė, kad Briuselis nori, jog projektas, kuris dabar vadinamas „Europos bepiločių orlaivių gynybos iniciatyva“, iš pradžių pradėtų veikti iki 2026 m. pabaigos, o iki 2027 m. pabaigos pradėtų veikti visu pajėgumu.
Ši iniciatyva yra vienas iš kelių pavyzdinių ES projektų, kuriuos Europos Komisija ketvirtadienį pristatys veiksmų plane, skirtame iki 2030 m. parengti bloką galimam Maskvos puolimui.
Kartu su pasiūlymu dėl nepilotuojamųjų orlaivių įgyvendinama platesnė „Rytų sparno sargybos“ programa, kuria siekiama sustiprinti oro gynybą prie arčiausiai Rusijos esančios ES sienos.
ES gynybos ministrai veiksmų planą preliminariai aptarti turėtų trečiadienį vakare, o oficialūs asmenys nori, kad vadovai jam pritartų kitą savaitę vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime.
ES siekia pasinaudoti karo metu išbandyta Ukrainos patirtimi, kad galėtų įdiegti nebrangius pajėgumus, skirtus kovoti su bepiločiais orlaiviais, tačiau dvejų metų terminas projektui užbaigti vis dar yra pernelyg ambicingas.
ES kol kas nepateikė konkrečios sąmatos, kiek, jos nuomone, kainuotų toks bepiločių orlaivių projektas.
Pirmajį U. Von der Leyen „bepiločių orlaivių sienos“ pasiūlymą kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija sutiko skeptiškai, be to, jį pristačius imta nerimauti, kad Briuselis galimai imasi NATO vaidmens.
Vokietija ir Prancūzija nenori, kad ES vykdomoji valdžia imtųsi pernelyg didelio vaidmens kariniame planavime, už kurį yra atsakingos valstybių narių vyriausybės.
Be to, pietinės bloko šalys reikalauja, kad bepiločių orlaivių iniciatyva būtų skirta ne tik rytinėms ES valstybėms.
Šį mėnesį U. von der Leyen sakė, kad dronų iniciatyva bus išplėsta ir galėtų padėti spręsti kitas problemas, pavyzdžiui, susijusias su nelegalia migracija.