1 nuotr.ES nori iki savaitės pabaigos sudaryti preliminarų prekybos susitarimą su JAV, kad po rugpjūčio 1-osios būtų išlaikytas 10 proc. mokesčių tarifas, praneša „Bloomberg".
Skuba
Remiantis leidinio šaltiniais, ES nori susitarti dėl 10 proc. mokesčio lengvatos kai kurioms pagrindinėms prekėms, įskaitant orlaivius bei jų atsargines dalis, vyną ir spiritinius gėrimus.
Anksčiau JAV paskelbė, kad liepos 9 d. numatytas universalių tarifų įvedimas bus atidėtas iki rugpjūčio pradžios. Jei Europa nesutars su prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) administracija, tarifai beveik visam eksportui į JAV išaugs iki 50 proc.
Taip pat JAV pagrasino ES naujais 17 proc. muitais žemės ūkio produkcijos eksportui. Vėliau tapo žinoma, kad D.Trampas įvedė muitus 14 šalių, įskaitant Kazachstaną, Japoniją ir Pietų Korėją.
ES siekia kvotų ir išimčių, kad sumažintų Vašingtono 25 proc. muitą automobiliams ir jų dalims bei 50 proc. muitą plienui ir aliuminiui.
Jeigu JAV nesutiktų su abipusiu tarifų mažinimo susitarimu, blokas pasirengęs įvesti muitus Amerikos prekėms už 116 mlrd. eurų per metus. Kol kas nusitaikyta į sojų pupelių, kai kurių žemės ūkio produktų ir motociklų eksportą.
Dengs
ES nusiteikusi 2026 m. padengti 19 mlrd. JAV dolerių sieksiantį Ukrainos biudžeto deficitą, pranešė „Financial Times".
EK su ES narėmis aptaria įvairias finansavimo galimybes, įskaitant karinės paramos teikimą Ukrainai nebiudžetinių dotacijų forma, išankstines paskolas iš esamos 50 mlrd. JAV dolerių vertės G7 paramos programos Kijevui ir tolesnį įšaldyto Rusijos turto naudojimą.
„Susirūpinimas dėl kitų metų auga, o daugelis suinteresuotųjų šalių yra priverstos persvarstyti savo išlaidas ir suprasti, kad finansinė skylė niekur nedings", - sakė ES pareigūnas.
2025 m. EK jau turėjo koreguoti išlaidas Ukrainai, o dabar Briuselis skuba ieškoti naujų finansavimo šaltinių prieš šią savaitę Romoje vyksiantį viršūnių susitikimą dėl Ukrainos atstatymo finansavimo.
TVF pažymi, kad Ukrainos finansavimo poreikiai kitiems metams būtų patenkinti tik tuo atveju, jeigu karo veiksmai baigtųsi šiais metais arba 2026 m. viduryje, tačiau Ukraina ir ES abejoja tokiu scenarijumi.
Pasak vieno iš ES diplomatų, atsižvelgiant į neaiškias tolesnės JAV karinės paramos perspektyvas, jų pagrindinis tikslas yra patenkinti Kijevo poreikius prieš prasidedant žiemai.
Kijevas siūlo teikti jam karinę paramą dotacijų forma, vertinant jas kaip mokėjimą už paslaugą, kurią Ukraina teikia stiprindama saugumą žemyne.
„Akivaizdu, kad ES Ukrainai teikiama karinė parama yra ne tik priemonė šaliai apginti, bet ir priemonė apginti Europą, ir dalis šių lėšų bus įvertintos kaip gynybos išlaidos", - nurodė vienas aukšto rango ES diplomatas.
Be paliaubų, kurios sudarytų sąlygas atkurti Ukrainos ekonomiką, Kijevas 2026 m. susidurs su 8 mlrd. JAV dolerių deficitu, net jei dalį žadėtų sumų partneriai, įskaitant ES, Japoniją ir JAV, skirtų anksčiau. Jeigu paliaubų nebūtų, deficitas galėtų siekti 19 mlrd.
Liepos pradžioje TVF devintą kartą pervedė lėšas Ukrainai. Užsienio pagalba siekė 500 mln. JAV dolerių, patikslino ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
Pinigai Kijevui skirta pagal ketverių metų TVF finansavimo programą. Lėšos bus naudojamos prioritetiniams biudžeto poreikiams tenkinti.
ES analizuoja galimybę sukurti 100 mlrd. eurų Ukrainos paramos fondą, informavo „Bloomberg". Jis gali būti įtrauktas į bloko septynerių metų biudžetą, kas reikštų, kad išmokas Kijevas gautų nuo 2028 iki 2034 metų, tačiau prieš tokį sprendimą pasisako Vengrija.
