1 nuotr.Penktadienį Europos Sąjunga (ES) pareiškė atsisakysianti rusams išduoti daugkartinio įvažiavimo vizas, nes beveik ketverius metus trunkantis karas Ukrainoje kelia vis didesnį susirūpinimą saugumu.
Vizų apribojimai įvedami augant nerimui dėl Rusijos hibridinio karo grėsmės ES po oro erdvės pažeidimų ir dėl nepaaiškintų priežasčių daugelyje šalių pastebėtų bepiločių orlaivių.
„Sunku pateisinti karo pradėjimą ir tikėjimąsi laisvai judėti Europoje“, – platformoje „X“ rašė Kaja Kallas.
„ES sugriežtina vizų išdavimo taisykles Rusijos piliečiams dėl nuolatinio trikdymo dronais ir sabotažo Europos teritorijoje“, – pridūrė ES diplomatijos vadovė.
Briuselis pareiškė, kad nuo šiol Rusijos piliečiai „turės kreiptis dėl naujos vizos kiekvieną kartą, kai planuos keliauti į ES, kad būtų galima atidžiai ir dažnai tikrinti pareiškėjus, siekiant sumažinti bet kokią potencialią riziką saugumui“.
ES teigimu, pagal naujas taisykles bus „išimčių pagrįstais atvejais, pavyzdžiui, nepriklausomiems žurnalistams ir žmogaus teisių gynėjams“.
Praėjusį mėnesį blokas jau sugriežtino 27 ES šalyse dirbančių Rusijos diplomatų kelionių kontrolę, įvedęs naujas sankcijas.
Nuolaidžiauti Rusijai nenusiteikusios ES šalys jau seniai ragina sugriežtinti vizų apribojimus paprastiems rusams, teigdamos, kad šiems neturėtų būti sudaromos sąlygos laisvai keliauti turizmo tikslais, kol Ukrainoje vyksta karas.
2022 m. ES sustabdė vizų išdavimo supaprastinimo susitarimą su Rusija ir nurodė valstybėms narėms „sumažinti pirmenybės lygį“ rusų vizoms.
Briuselis teigia, kad rusams išduotų vizų skaičius sumažėjo nuo daugiau nei keturių milijonų iki karo iki maždaug 500 tūkst. 2023-aisiais.
Tačiau ES diplomatai atkreipė dėmesį, kad patvirtintų vizų skaičius pastaruoju metu vėl pradėjo augti.
Daugiausia vizų rusams išduoda turistų lankomos šalys – Prancūzija, Ispanija ir Italija.
Nors griežtesnių priemonių šalininkai tvirtina, kad eiliniai rusai turėtų labiau pajusti karo pasekmes, Kremliaus oponentai rusai ragina bloką neatskirti jų nuo Europos.
Opozicijos lyderė Julija Navalnaja rugsėjį pareiškė, kad plačios apimties apribojimai būtų rimta klaida, nes jie sustiprintų Kremliaus naratyvą, neva Europa yra priešiška visiems rusams.
Ji paragino ES toliau taikyti sankcijas prezidentui Vladimirui Putinui artimiems elito atstovams, siekiant daryti spaudimą Rusijos lyderiui, kuris negailestingai užgniaužia bet kokią opoziciją savo šalyje.
„Siekiant taikos Europoje, padėti Rusijos valdžios institucijoms izoliuoti Rusijos visuomenę yra kontrproduktyvu“, – rašė J. Navalnaja laiške K. Kallas.
Europos Komisijos interneto svetainėje pažymima, kad šis sprendimas buvo grįstas bendru valstybių narių vertinimu pagal bendradarbiavimo Šengeno klausimais vietos lygmeniu tvarką ir priimtas Vizų komitete visų valstybių narių pritarimu.
