1 nuotr.Europos Sąjunga (ES) neturi kito pasirinkimo, kaip tik stiprinti gynybą nuo bepiločių orlaivių prieš Rusiją, ketvirtadienį pareiškė Bendrijos užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas, o Briuselis pristatė „veiksmų planą“, skirtą iki 2030 m. pasirengti galimam konfliktui.
Ši iniciatyva yra vienas iš keleto pavyzdinių projektų ES „parengties veiksmų plane“, kuriais siekiama paruošti bloką galimai Maskvos atakai ateinančiais metais.
„Bepiločiai orlaiviai jau keičia karybą. Gynyba nuo bepiločių orlaivių niekam nebėra laisvai pasirenkama“, – žurnalistams sakė K. Kallas.
„Šiandien siūlome naują kovos su bepiločiais orlaiviais sistemą, kuri pradėtų visiškai veikti iki 2027 m. pabaigos“, – nurodė ji.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sukurti „bepiločių orlaivių sieną“ Maskvai atremti pirmą kartą paragino praėjusį mėnesį, praėjus kelioms valandoms po to, kai NATO naikintuvai Lenkijoje numušė Rusijos bepiločius.
Pradinis šio pasiūlymo tikslas buvo sustiprinti šalių palei ES rytinę sieną apsaugą, tačiau nuo to laiko spektras buvo išplėstas, nes dėl paslaptingų bepiločių orlaivių buvo sunerimta ir keliose toliau į vakarus esančiose šalyse.
Pagal naująjį planą Briuselis nori, kad projektas, kuris dabar yra vadinamas „Europos bepiločių orlaivių gynybos iniciatyva“ (angl. European Drone Defence Initiative), iš pradžių pradėtų veikti iki 2026 m.pabaigos, o iki 2027-ųjų pabaigos imtų veikti visu pajėgumu. Briuselis tikisi, kad ES lyderiai šiam planui pritars kitą savaitę vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime.
„Rusija šiandien neturi jokių pajėgumų užpulti Europos Sąjungą, tačiau ji gali pasiruošti ateinančiais metais“, – tvirtino K. Kallas ir taip pat pažymėjo, kad „pavojus nepraeis, net jei karas Ukrainoje baigsis“.
Bepiločių orlaivių iniciatyvą papildo platesnė „Rytinio flango sargybos“ (angl. Eastern Flank Watch) programa, kuria siekiama iki 2028 m. pabaigos sustiprinti oro ir sausumos gynybą palei ES sieną, esančią arčiausiai Rusijos.
ES siekia pasinaudoti karo metu išbandyta Ukrainos patirtimi, kad galėtų įdiegti nebrangius pajėgumus, skirtus kovoti su bepiločiais orlaiviais. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija, projektą sutiko skeptiškai, be to, imta nerimauti, kad ES galimai imasi NATO vaidmens.
„Rusija intensyvina hibridinį karą“
ES kol kas nepateikė konkrečios sąmatos, kiek, jos manymu, šie projektai kainuos. Kol kas nebuvo paskelbta ir apie galimą naują finansavimą, nors arti Rusijos esančios ES šalys ragina bloką padėti paskirstyti naujų investicijų naštą.
„Mums reikia greitų, papildomų finansinių įrankių, pagrįstų dotacijomis ir nebaudžiančių prie sienos esančių šalių“, – naujienų agentūrai AFP sakė Lietuvos gynybos ministrė Dovilė Šakalienė.
„Mums tenka bendra atsakomybė apsaugoti rytinio flango sieną“, – pažymėjo ji.
Pasak D. Šakalienės, atsižvelgiant į tai, kad Maskva „akivaizdžiai intensyvina savo hibridinį karą“ prieš Europą, 2027 m. tikslas įdiegti kovos su bepiločiais orlaiviais sistemą yra pernelyg tolimas.
„Norėčiau, kad tai įvyktų greičiau, nes matome sparčiai didėjančią incidentų koncentraciją“, – tikino ji.
