1 nuotr.Estijos įstatymų leidėjai trečiadienį spręs, ar įvesti Konstitucijos pataisas, kad ne Europos Sąjungos (ES) gyventojams būtų uždrausta balsuoti per vietos rinkimus. Ši priemonė nukreipta į didelę rusakalbių mažumą Baltijos valstybėje.
Balsavimas parlamente yra atsakas į susirūpinimą dėl saugumo, kurį kelia Rusijos karas Ukrainoje. Nuo pat jo pradžios 2022 m. vasarį Estija yra tvirta Kijevo rėmėja.
Įvairios Estijos politinės partijos, bijodamos užsienio kišimosi, siūlo neleisti Estijoje gyvenantiems rusams ir baltarusiams, o taip pat pilietybės neturintiems asmenims dalyvauti rinkimuose.
„Jei Rusija, mūsų požiūriu, būtų buvusi protinga, niekas to nebūtų inicijavęs, – sakė Johano Skytte‘s instituto politikos ekspertas Reinas Toomla. – Akivaizdu, jog tai nukreipta į Rusiją (...) ir aukomis tapo Estijoje gyvenantys Rusijos piliečiai, nes taip veikia Rusija, o ne jie“.
Beveik 80 tūkst. Rusijos piliečių turi leidimą gyventi Estijoje, buvusioje sovietinėje respublikoje, turinčioje 1,3 mln. gyventojų, 1991 m. atgavusioje nepriklausomybę. Šalyje taip pat užregistruota beveik 60 tūkst. asmenų be pilietybės.
Nuolatiniai Estijos gyventojai šiuo metu turi konstitucinę teisę balsuoti vietos, bet ne visuotiniuose rinkimuose.
„Imperialistinės ambicijos“
Maskvos ir Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – santykiai pašliję jau daugelį metų. Estija ir Latvija turi dideles rusakalbių mažumas, dažnai nesutariančias su nacionalinėmis vyriausybėmis. Baiminamasi, kad Maskva gali siekti išnaudoti šiuos skirtumus, kad destabilizuotų šias šalis, abi jos yra ES ir NATO narės.
Estija šį mėnesį pareiškė, kad kitais metais padidins išlaidas gynybai iki „mažiausiai“ penkių procentų bendrojo vidaus produkto, tai daro dėl kaimynės Rusijos keliamos grėsmės.
„Rusija nepakeitė savo tikslų ir imperialistinių ambicijų. Tai reali grėsmė tiek Europai, tiek NATO“, – sakė ministras pirmininkas Kristenas Michalas.
Pasak jo, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai mato, ką Rusija daro Ukrainoje, kitaip nei Estijos piliečiai.
Asmenys, norintys būti Rusijos piliečiais, neturėtų tikėtis dalyvauti diskusijoje apie Estiją, sausį visuomeniniam transliuotojui ERR sakė premjeras.
Balsavimo teisės yra naujausias simbolinis ryšių su Rusija nutraukimo veiksmas.
Reaguodamos į Rusijos invaziją, Baltijos šalys pradėjo šalinti ir griauti kai kuriuos sovietmečio karo paminklus.
Tai sukėlė pasipiktinimą Maskvoje, buvo paskelbta, kad buvusi Estijos lyderė ir dabartinė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas ir keli kiti Europos pareigūnai yra „ieškomi“ dėl įtariamo jų dalyvavimo naikinant paminklus.
