Etiketas pagal Stambulo konvenciją - nevirk vyrui kavos, bet spausk ranką

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Gintautas Sakalauskas Lietuvos radijuje ir televizijoje (LRT) aptarė Stambulo konvencijos naudą, atsikratant kai kurių visuomenėje paplitusių socialinių vaidmenų, priskiriamų būtent vyrams ir būtent moterims. Anot G.Sakalausko, tai socialiai susiformavę vaidmenys: elgsena, veikla, bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams.

Docentas pateikė pavyzdį, jog kai susirenka savo amžiumi bei pareigomis visiškai lygiavertė asmenų grupė, lyg ir savaime suprantama, jog už kavos virimą bei patiekimą bus atsakingos moterys. G.Sakalauskas atkreipė dėmesį ir į socialiai susiformavusią vyrų elgseną.

Vyrai tarpusavyje sveikinasi paspausdami vieni kitiems rankas, o moterims paprastai rankų nespaudžia. Negi tikrai? Televizijoje gausu įrodymų, kaip vyrai spaudžia ranką Europos Komisijos pirmininkei Ursulai fon der Lejen, Jos Ekscelencijai Daliai Grybauskaitei, olimpinėms čempionėms, ministrėms ir t.t. Net ir tuo atveju, jei šalis nėra ratifikavusi Stambulo konvencijos.

Lietuvoje moterys sveikindamosi paprastai linkteli galvą, ištiesia viena kitai ranką, gali net draugiškai apsikabinti, o vyrai draugai, kai apsikabina, tai dar paplekšnoja vienas kitam per petį.

Etiketą, dar nepritaikytą Stambulo konvencijai, pavadinkime „senamadišku" ir pažiūrėkime, kaip jį būtų galima pataisyti, kad atitiktų lyčių lygybės reikalavimams.

Įstrigs lifte

Anot „senamadiško" etiketo žinovų, vyras visada pirmas įeina į liftą, tačiau iš lifto pirmasis išeina tas, kas yra arčiau durų. Vadinasi, sakinio pabaiga lyčių lygybės požiūriu yra neutrali. Juk arčiausiai durų gali atsidurti tiek vyras, tiek ir moteris. Būtent tas, kuriam tame aukšte reikia išlipti.

O šit sakinio pradžia tikrai gali pradžiuginti būtent vyrus. Tarkime, jei sustojusiame lifte yra tik viena laisva vieta, į liftą įlips vyras, o moterims teks laukti, trepsėti nieko nepešusioms, kol atvažiuos kitas liftas. O ir negalės pykti. Tiesiog vyras laikėsi etiketo! Tiesa, jei paisytume Stambulo konvencijos, abi lytys, išvydusios atsidarantį liftą, turėtų vienodai į jį grūstis alkūnėmis. Jokiu būdu neakcentuodamos savo lyties.

Išsiterlios švarką

Dar vienas „senamadiško" etiketo reikalavimas - moterys gali rašyti bet kokiais rašikliais - vienkartiniais, „tušinukais", flomasteriais, netgi makiažo pieštukais bei lūpdažiais užsirašyti telefono numerį ir pan. O šit vyras privalo turėti parkerį ar bent solidų, brangų rašiklį.

Galima ir iš tauraus metalo, graviruotą, vardinį ir t.t. Ir tą rašiklį laikyti vidinėje švarko kišenėje. Moterys tik tada galėtų šiuo klausimu su vyrais susilyginti ir įtikti „Stambului", jei kasdien dėvėtų švarkus su vidinėmis kišenėmis. Ir bijotų paprastu „tušinuku" švarką išmurzinti.

„Senamadiškas" etiketas skelbia, jog jei pavaldinys eina kartu su bosu į boso kabinetą, tai duris bosui atidaro pavaldinys. Nes jis žemesnio „rango". O pavaldinė moteris neprivalo savo šefui atidarinėti durų. Matyt, Stambulo konvencijai sulyginus teises, ne tik vyrai, bet ir moterys dirbs savo šefų durininkais. Nebent šefai, taupydami laiką, nuspręs įeiti į savo kabinetus be pagalbos.

Durys archajiškose vežėčiose

Durys etiketo vadovėliuose yra savotiškas mandagumo kriterijus. Pvz., senamadis vyras, dviese einant pro duris, leidžia damai įeiti pirmai, tačiau teatre, kine, ieškodamas eilėje vietos, kur atsisėsti, eina pirmas, o dama seka iš paskos. Vyras taip pat turi pirmas išlipti iš automobilio, atidaryti ir palaikyti dureles savo damai, paimti už rankos, padėti jai iš mašinos išlipti.

Žemdirbiškos kultūros Lietuvoje kažin, ar kas padėdavo valstietei, atvykusiai į sekmadienio kermošių, išsiridenti iš ratų. Jei ką vyras ir palaikydavo, tai arklio vadeles. Galų gale, ratuose ir durų nebuvo. Kažkaip išsilaipindavo pati. Nes, anot patarlės, kai kažkas išlipa iš ratų, tai ratams lengviau.

Todėl Lietuvoje dažniau pasitaiko „Stambuliškas" atvejis. Pvz, „Ko sėdi? Ko lauki kaip princesė? Lipk, jau sustojome!" Arba rūpestingiau - „Kas atsitiko? Gal nugara nuo ilgo sėdėjimo nutirpo?" Arba „Vaikai, nepalikite močiutės, ji dar tik iš mašinos ropščiasi! Nieko nepadarysi. Senatvė!"

Atsilikėliai milijardieriai

Neseniai socialiniuose tinkluose stebėjome, kaip Venecijoje savo santuoką įteisino amerikietis milijardierius Bezosas. Visoms vestuvėse dalyvavusioms damoms išlipti ir įlipti į laivelius padėjo jų kavalieriai ir apsauginiai vyrai. Aiman, nė viena dama nepuolė ant liepto padėti savo kavalieriui, kad jis netyčia į Venecijos kanalą neįkristų. Tačiau, jeigu aklai paisytume Stambulo konvencijos, abi šios lytys, tai yra, vienodos „kavalierės", turėjo vienodai ramstytis viena į kitą. Ir kuri žmoga pirmoji į laivą prasibruka, ta ir užima geriausią vietą.

O kaip atskirti, ar ta žmoga yra žmogas, ar žmogė ar dar kažkas? Anot etiketo žinovo Armino Lydekos, be diržo vyras - kaip be kelnių. Tad tos žmogos, kurios juosi diržus, matyt, yra vyrai.

„Senamadiškos" etiketo taisyklės skelbia, kad vyras niekada neneša moters rankinės. Tik paltą, kad nuneštų į rūbinę. Pirmas punktas aiškus - vyras, nešantis moterišką rankinę, gali būti palaikytas vagišiumi, bet punktas apie paltą - keistas.

Remiantis Stambulo dvasiomis, mandagūs vyrai turėtų nešioti į rūbines moterų paltus, o moterys - vyrų. Taip pat „senamadiškai" patariama, jog bendras vienu metu nešiojamų papuošalų kiekis neturėtų viršyti 13-os vienetų. Kur? Gal Indijoje? Lietuvoje tokios gražiai blizgančios žmogos sutikti neteko.

Komentuoja Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius, kalbininkas Alvydas BUTKUS:

Docentas iliustravo socialines lytis ir jų charakteristikas. Tiesiogiai su Stambulo konvencija tai nesieja, bet tik tokį įvadą daro. Bet Lietuvoje ir D.Grybauskaitei, ir kitoms moterims vyrai spaudė ir spaudžia rankas. Matyt, teisininkas turėjo galvoje ne Lietuvą, bet musulmonų kraštus, kur moteriai paspausti rankos neišeina.

Rankos paspaudimo tradicija senovėje kilo iš to, kad vyrai parodytų, jog jų ranka tuščia, neginkluota. Beje, dabartinis etiketas reikalauja, kad sveikindamasi su vyru, pirmoji ranką ištiestų moteris. O jei neištiesia, vyras neturi teisės jos tiesti. Moteris sveikindamasi gali ištiesti ranką ir sėdėdama. Nebent sveikintųsi su gerokai vyresniu ar socialiai svarbesniu asmeniu.

O dėl kavos virimo, tai šiais laikais visi verda. Galų gale, yra ir barmenai, kurie kavą atneša.

Prieš porą dienų per LRT dar viena moteris šnekėjo apie Stambulo konvenciją ir kaip mes atsilikę esame, kad daug kas anksčiau buvo draudžiama, amerikiečiai juodaodžius engė, neleido jų į politiką. Paminėjo ir Lietuvą, kad ilgą laiką neleido moterims balsuoti, nors Lietuva kaip tik yra viena pirmųjų, kur leista moterims balsuoti. Tai įvyko 1918 m. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė netgi kaip vyriausia delegatė 1920 m. pirmininkavo Lietuvos steigiamajam Seimui.

Man užkliuvo kitas dalykas. Visuomeninis transliuotojas vienpusiškai pateikia informaciją apie Stambulo konvenciją, neieško oponentų ir nuteikinėja visuomenę.

Sakote, gal oponentai bijo viešai kalbėti? O ko čia bijoti? Stambulo konvencijoje yra daugiau dalykų, kurie nebūdingi Lietuvai. Pavyzdžiui, moterų apipjaustymą smerkia, nors šis įprotis yra musulmonų kraštuose. Kam tokią konvenciją priiminėti Lietuvai, jei smurtas prieš moteris ir taip yra kriminalizuotas mūsų įstatymuose. Jau juokingas darosi tas dirbtinas Stambulo konvencijos „pritempinėjimas"!