Europa nėra tokia bejėgė, kaip rodoma

I.Maskas norėtų trauktis

Amerikiečių milijardierius ir Jungtinių Valstijų prezidento vyresnysis patarėjas Ilonas Maskas (Elon Musk) pasisakė už šalies pasitraukimą iš NATO. Savo socialiniame tinkle „X" jis parašė, kad Amerikai nėra prasmės mokėti už Europos gynybą. Taip jis reagavo į prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) įrašą, kuriame teigiama, kad JAV turėtų pasitraukti iš NATO dabar!

„Mes tikrai turime tai padaryti. Amerikai nėra prasmės mokėti už Europos gynybą", - pabrėžė vienas iš „Tesla Inc." įkūrėjų ir generalinis direktorius.

Kovo 3 d. I.Maskas platformoje „X" rašė, kad sutinka su JAV pasiūlymu pasitraukti iš NATO ir Jungtinių Tautų. Kovo 6 d. NBC pranešė, kad D.Trampas su padėjėjais aptarė NATO klausimą ir nusprendė teikti pirmenybę toms aljanso narėms, kurios gynybai išleidžia tam tikrą procentą savo BVP.

Tą pačią dieną JAV prezidentas atviravo, kad pagrasino NATO sąjungininkams atsisakymu juos ginti, jei pastarieji neapmokės sąskaitų. „Tai - sveikas protas, tiesa, - pareiškė D.Trampas žurnalistams Ovaliajame kabinete. - Jei jie nemokės, aš jų neapsaugosiu. Ne, aš jų neginsiu."

Europos valstybės NATO narės, iš esmės nuginkluotos po Šaltojo karo, tapo priklausomos nuo JAV ryšių, žvalgybos, logistikos, strateginio karinio vadovavimo bei karinių pajėgumų.

Kovo 6 d. ES lyderiai Briuselyje surengė nepaprastąjį aukščiausiojo lygio susitikimą, kad aptartų reikšmingą išlaidų gynybai didinimą. Jie diskutavo dėl Europos Komisijos pasiūlymo suteikti ES šalims iki 150 mlrd. eurų gynybos paskolų, taip pat planus leisti joms naudoti nacionalinius biudžetus, kad per ketverius metus gynybai būtų išleista 650 mlrd. eurų, neskiriant baudų biudžetui.

„Pastarosiomis savaitėmis tapome liudininkais to, ką pavadinčiau gana audringa įvykių raida, - prieš kelias dienas „Bloomberg TV" sakė ES gynybos komisaras Andrius Kubilius. - Kol kas vis dar nėra aišku, kokią strategiją galiausiai Amerika pasirinks."

Pagal 2023 m. priimtą įstatymą JAV prezidentas negali vienašališkai nuspręsti dėl šalies pasitraukimo iš NATO. Tam reikia dviejų trečdalių daugumos pritarimo Senate arba atitinkamo Kongreso akto.

- Ar NATO ir JTO dar atlieka tas funkcijas, dėl kurių jos buvo sukurtos? - „Respublika" paklausė Audriaus BUTKEVIČIAUS.

- Šios abi organizacijos ne tik ignoruoja, bet ir kompromituoja daugybę funkcijų, kurios joms buvo numatytos ar kurioms buvo skiriami pinigai. Bet tai nėra kurios nors vienos pusės kaltė.

Imkime man geriau pažįstamą NATO. JAV ilgus metus siekė dominavimo ir įtakos Europoje, todėl Europos šalims praktiškai buvo neleidžiama vystytis tose srityse, už kurias atsakomybę pasiėmė JAV: kosminė žvalgyba, techninė žvalgyba, raketinės ginkluotės vystymo sritys, radioelektroninės kovos priemonės ir pan. O tada, tarsi perkūnas iš giedro dangaus, Amerika pareiškė: išleidome daug, bankrutuojame, esame įsiskolinę ir jūs esate kalti dėl to, kad mes esame tokioje būklėje.

Man nėra žinoma, kad kuri nors Europos šalis iš JAV reikalavusi užimti tokią poziciją ir daryti tokias investicijas. Netgi atvirkščiai, prancūzai ir vokiečiai stengėsi sumažinti JAV tiek bendrą, tiek gynybinę įtaką Europoje. Prancūzai vienu metu net buvo nusiteikę pasitraukti iš NATO, o vokiečiai rūpinosi potencialiu agresoriumi - Rusija: finansavo ją, statė karines sistemas, perdavinėjo technologijas ir t.t.

Galvoti, kad dėl dabartinės situacijos kalta Europa, o JAV, kaip bando pateikti prezidento D.Trampo administracija, visą laiką buvo skriaudžiama, yra ne tik klaida, bet ir nusikalstamas požiūris būsimų NATO partnerių ateities santykių atžvilgiu.

Esu giliai įsitikinęs, kad situacija, į kurią atėjome, nesugriaus euroatlantines ašies teikiamų galimybių ir pasikeitus JAV administracijai teks daug ką atkurti, todėl nereikėtų skleisti pernelyg daug negatyvo.

JAV, šiandien spręsdama savo perspektyvinio konflikto su Kinija klausimus, antrą kartą bando sužaisti praėjusio amžiaus Henrio Kisindžerio žaidimą. Pastarasis tuomet kinams pasiūlė amerikietišką „dešrą", reikalaujant keisti santykius su Rusija. Mes, vyresnės kartos politikai, gerai atsimename kinų-rusų konfliktą dėl Amūro upės viduryje esančios Damanskio salos. Raketinės ginkluotės panaudojimas ir žuvę kariai turėjo pademonstruoti Vakarams, jog kinų posūkis link jų yra amžinas, tačiau nieko nėra amžiniau už laikinumą.

Šiandien neturėdamas geresnių strategijų D.Trampas bando sužaisti tokį patį žaidimą su Rusija ir todėl pardavinėja tiek Europos, kuri kaip „dešra" siūloma Rusijai, tiek ir Ukrainos, interesus. Bet mano pateiktas istorinis momentas rodo, kad tai ilgai netruks.

- Ką organizacijoms reikštų JAV, kuri jau pasitraukė iš Pasaulio sveikatos organizacijos, išėjimas?

- JTO tokiu atveju pradėtų byrėti, nes JAV galimai pasektų ir kiti partneriai arba pagrindinį dominuojantį vaidmenį perimtų nauja galia, tokia kaip Kinija. Sunku atsakyti, koks scenarijus dominuotų, bet kinai nepraleistų progos įtvirtinti save kaip pasaulio lyderį. Toks D.Trampo žingsnis daugiau pakenktų JAV, kuri be savo užsienio politikos negalėtų realizuoti ir savo ekonominių siekių, negu Kinijai, įgaunančiai naujų valdymo svertų ir mechanizmų.

NATO atveju būtų sunkiau, bet toks galimas JAV žingsnis paspartintų derybas dėl laikotarpio, per kurį JAV privalėtų užtikrinti savo žvalgybines ir branduolinio skėčio funkcijas, leidžiančias ES ir tokiems partneriams kaip Kanda, organizuoti savo gynybą patiems.

Turint omenyje D.Trampo demonstruojamą politinį pamišimą - darau ką noriu ir spjaunu į kitus, nes JAV yra aukščiau visko - susitarti gali ir nepavykti, tačiau ES nėra tokia bejėgė, kokia ją bando parodyti Rusijos ar JAV propaganda. Tiek JK, tiek Prancūzija, tiek vis labiau atsigaunanti Vokietija mobilizuosis pakankamai greitai ir šiuos požymius mes jau matome. Todėl galvoti, jog JAV yra „vienintelė ir nepakartojama", nereikėtų.

Ukraina turi 100 kovinių brigadų. ES turi 80, Rusija kaip potencialus priešininkas ir grėsmės šaltinis turi apie 200. ES gali mobilizuoti dar iki 100 brigadų ir tai tėra laiko klausimas, todėl manyti, kad apart Rusijos, kuri svaidosi garsinimais atkurti 1997 m. NATO ribas, yra koks nors kitas grėsmės šaltinis, nereikėtų.

- Kas galėjo paskatinti tokias kalbas Vašingtone?

- Manau, kad aiškus politikos pokytis, kuomet visas dėmesys koncentruojamas į galimus įvykius tarp JAV ir Kinijos. D.Trampo administracija prisilaiko keisto požiūrio, esą rusai gali atsisakyti vasalinių ryšių su Kinija ir atsistoti greta JAV.

Šio požiūrio, kaip ir daugeliu kitų D.Trampo veiksmų efektyvumu aš netikiu, nes, kaip matome, drastiška ataka prieš Kanadą ne tik nedavė rezultato, bet ir prisidėjo prie Kanados bei Kinijos santykių gerėjimo. Analogiška situacija yra tarp Meksikos ir JAV - Amerikos veiksmai atvėrė kelią Kinijai, o konfliktas su Europa leido kinams pasiūlyti europiečiams tapti pagrindiniu partneriu ir netgi padėti spręsti karo Ukrainoje klausimus. D.Trampas gavo visai ne tai, ko tikėjosi, ir sukūrė sąlygas Kinijai teikti pasiūlymus apie kuriuos ji net negalėjo svajoti.

Tai yra prastai pasvertos politinės psichologinės reakcijos, kurios nebūtų įmanomos esant kitai administracijai, bent kiek vertinančiai ekspertų nuomonę. Žvelgdamas į buvusio D.Trampo patarėjo saugumo klausimais Džono Boltono vertinimus, manau, kad tai dar nėra keistos D.Trampo politikos pabaiga.

Mano matyme, nė vienas iš D.Trampo užmojų neveda prie naujos architektūros projektavimo ar prie naujų santykių kūrimo. Priešingai, tai yra tam tikra griovimo politika, darant keistą prielaidą, kad JAV gali patenkinti visus savo poreikius, ir jai nėra reikalingi jokie dalykiški užsienio santykiai. D.Trampo aplinkoje sklando mitai, kad pradedant nuo „Mayflower" laivo (kuriuo į JAV atplaukė nuo persekiojimo bėgantis britų puritonai, padėję pagrindą kolonistų gyvenvietėms, o jos vėliau tapo valstijomis ir galiausiai apsijungė), Amerikai nėra ko kištis į Europos reikalus. Minėti puritonai - savotiška vietinė aristokratija, pradėjusi Šiaurės Amerikos apgyvendinimą. Jie visi esą bėgo nuo blogos ir jų nemylinčios Europos, todėl galima atsiriboti ir nuo europinių reikalų.

Turint omenyje, kad didžiąją D.Trampo rinkėjų dalį sudaro vadinamieji evangelistai - publika, galvojanti, kad kaip kažkada žydai pabėgo iš Egipto, taip jie pabėgo iš Europos ir gyvenime vadovavosi Jahvės nurodymais, įskaitant ir keistą aprangą - šiuo aspektu Baltųjų rūmų logika yra paaiškinama. D.Trampas bėga nuo įvykių Europoje, į kuriuos nenori būti įveltas.

Visgi istorija rodo, kad pasauliniai karai pareikalavo JAV dalyvavimo, dėl ko pastaroji gerokai pasipelnė. Sena taisyklė sako, kad tai, kas buvo kartą, gali ir nepasikartoti, bet kas buvo du kartus, greičiausiai įvyks ir trečią. Galvoti, kad galima eiti į kritinius santykius su Kinija neturint tokios bazės ir užnugario, kokiu gali būti Europa, ir pasikliaunant žaidimais su Rusija, kuri dar ne taip seniai žadėjo ant Vašingtono numesti atominę bombą, gali tik žmonės, besivadovaujantys religine sąmone. Ką akcentuoja D.Trampo aplinkos žmonių pasirodymas televizijos eteryje su pelenų kryžiais ant kaktos...

- Kaip dabartinėje situacijoje turėtų elgtis Lietuva?

- Esame Europoje ir turime sąjungininkus, kuriems turime padėti mobilizuotis. Ne vaikiškas JAV kritikavimas, bet euroatlantinių ryšių išsaugojimo ir tvirtinimo paieška turi tapti svarbia mūsų politikos dalimi, kaip ir eurointegracinių procesų saugumo bei gynybos srityje stiprinimas.

Šiuo metu dirbu prie koncepcijos, kuri apjungia interesus valstybių, turinčių panašią grėsmių struktūrą ir sampratą. Kartu su lenkais, ukrainiečiais ir skandinavais matome būtinybę organizuoti šiandien veikiančio NATO viduje struktūrą, kurią vadiname „Intermarium", ir kuri vienytų valstybes tarp Šiaurės ir Baltijos jūrų.

Iškilmingame posėdyje Seime dalyvavęs Suomijos parlamento pirmininkas Peteris Orpo pasakė, kad Suomija yra ketvirtoji Baltijos valstybė. Tai pila vandenį ant mūsų malūno, todėl manau, kad JAV pradėjus žaisti izoliacionistinius žaidimus, reikia ieškoti naujų architektūros ir gynybos konstrukcijų, kurios galėtų funkcionuoti neardant senųjų.

Savaime suprantama, kad Europos valstybės, esančios anapus Pirėnų kalnų, turi kitą grėsmių sampratą ir joms visuomenės procesai, vykstantys Rytų, Centrinėje ar Šiaurės Europoje, yra neįkandami. Vokiečiai ir prancūzai į mums kylančias grėsmes žvelgia rezervuočiau, negu tai suvokia Baltijos šalys, lenkai, ukrainiečiai, suomiai, norvegai ir tie patys turkai, nepamiršę, jog vienu iš Kremliaus šeimininko tikslų yra Bosforo ir Didžiojo Konstantino miesto kontrolė.