1 nuotr.Po to, kai konfliktas bus išspręstas, ES šalių lyderiai gali būti spaudžiami siųsti savo kariuomenę į Ukrainą kaip taikos palaikymo pajėgų dalį, remdamasi šaltiniais rašo „Bloomberg".
Agentūra nenurodo, kas tiksliai gali daryti tokį spaudimą ES, tačiau primena, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) ne kartą žadėjo išspręsti konfliktą.
D.Trampas ir jo kandidatai į nacionalinio saugumo ministro postą yra užsiminę, kad Ukrainai gali tekti, mainais į saugumo garantijas, kurios greičiausiai neapims narystės NATO, atsisakyti dalies pretenzijų į Rusijos okupuotas teritorijas.
ES lyderiai sausį vyksiančios D.Trampo inauguracijos išvakarėse daugiausia dėmesio skiria tam, kad užtikrintų, jog Kijevas galėtų pradėti bet kokias derybas iš jėgos pozicijų. Tiesa, Europa neturi bendros nuomonės dėl to, reikia siųsti taikdarius į Ukrainą ar ne. „Reuters" šaltinių teigimu, derybos, kurias inicijavo Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron), dar yra pradinėje stadijoje, tačiau jau ryškėja požiūrių skirtumai: nesutariama dėl galimų tokios misijos tikslų ir mandato bei abejojama, ar tikslinga diskutuoti šiuo klausimu būtent dabar.
Gruodį „The Wall Street Journal", cituodamas šaltinius, rašė, kad, pasak D.Trampo, Europos kariai turės būti dislokuoti Ukrainos teritorijoje, kad galėtų stebėti, kaip laikomasi paliaubų, jeigu dėl tokių bus susitarta.
