G20 grupei kelia pavojų geopolitiniai lūžiai, perspėjo šalių lyderiai

pirmą kartą Afrikoje surengtame G20 viršūnių susitikime dalyvavę Europos lyderiai taip pat skubėjo reaguoti į JAV prezidento Donaldo Trumpo vienpusišką planą užbaigti karą Ukrainoje Rusijai palankiomis sąlygomis.

„Mums sunkiai sekasi spręsti didžiausias krizes visiems kartu prie šio stalo“ ir „G20 ciklas galbūt artėja prie pabaigos“, – viršūnių susitikimo pradžioje kolegas įspėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

„Nėra abejonių, kad kelias į priekį bus sunkus“, – sutiko Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, pridurdamas: „Turime rasti būdų, kaip šiandien vėl atlikti konstruktyvų vaidmenį, susidūrus su pasauliniais iššūkiais.“

Kinijos premjeras Li Qiangas sakė, kad „vienpusiškumas ir protekcionizmas yra plačiai išplitę“ ir „daugelis žmonių svarsto, kas gi iš tiesų vyksta su pasauliniu solidarumu“.

Susitikimo šeimininkas, PAR prezidentas Cyrilas Ramaphosa, sumenkino D. Trumpo nedalyvavimą ir teigė, kad G20 išlieka svarbus tarptautiniam bendradarbiavimui.

G20 sudaro 19 šalių, Europos Sąjunga ir Afrikos Sąjunga, apimančios 85 proc. pasaulio BVP ir du trečdalius jo gyventojų.

„Teisinga“ taika Ukrainoje

Tačiau Johanesburgo viršūnių susitikimą vis dėlto sugadino Amerikos boikotas, o Kinijos premjeras pakeitė neatvykusį prezidentą Xi Jinpingą. Rusija vietoj prezidento Vladimiro Putino, kuris yra ieškomas pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo orderį, atsiuntė Kremliaus pareigūną Maksimą Oreškiną.

Susitikime dalyvavę lyderiai priėmė G20 viršūnių susitikimo deklaraciją, kurioje minimi klimato, energetikos, skolų tvarumo ir kritinių mineralų pakto klausimai, taip pat bendras raginimas siekti „teisingos“ taikos Ukrainoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Sudane ir „okupuotose palestiniečių teritorijose“.

Argentinos užsienio reikalų ministras Pablo Quirno, atvykęs vietoj prezidento Javiero Milei, kuris yra D. Trumpo sąjungininkas, prieštaravo tam, „kaip kai kurie geopolitiniai klausimai yra pateikiami dokumente“, ypač Izraelio ir palestiniečių konfliktas.

Tačiau C. Ramaphosa pažymėjo, kad tai nesutrukdė priimti deklaracijos dalyviams, tarp kurių buvo ir Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva bei Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.

Kai tik baigėsi atidarymo ceremonija, K. Starmeris, E. Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas skubiai rinkosi aptarti D. Trumpo taikos plano Ukrainai.

Šis sambūris netrukus išsiplėtė, į jį įsitraukė ir kiti Europos, taip pat Australijos, Kanados bei Japonijos lyderiai, teigė vienas ES pareigūnas.

„Mes stengiamės padaryti JAV planą labiau pritaikomą, remiantis ankstesniu dialogu“, – AFP teigė Europos diplomatijos šaltinis.

Šaltiniai teigė, kad buvo tam tikrų kontaktų su Vašingtonu, bet nėra planų, kad lyderiai skristų susitikti su D. Trumpu.

Kitas G20 viršūnių susitikimas vyks JAV

Penktadienį, po pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelensky, E. Macronas, K. Starmeris ir F. Merzas pabrėžė, kad bet koks planas dėl Ukrainos reikalauja „bendros Europos partnerių ir NATO sąjungininkų paramos bei sutarimo“.

D. Trumpas pareiškė norįs, kad Kyjivas iki ketvirtadienio priimtų jo 28 punktų planą, kuriame, be kita ko, numatytas teritorijų atidavimas Rusijai ir Ukrainos kariuomenės mažinimas.

Nors JAV praleido Johanesburgo viršūnių susitikimą, nes, jų teigimu, susitikimo prioritetai, įskaitant prekybą ir klimatą, prieštarauja šalies politikai, jos vis dėlto ketina perimti G20 estafetę kitam susitikimui.

D. Trumpas planuoja surengti G20 viršūnių susitikimą 2026 m. savo golfo klube Floridoje.

Vašingtonas pranešė, kad į sekmadienį vyksiančią G20 pirmininkavimo perdavimo ceremoniją siųs tik JAV laikinąjį reikalų patikėtinį iš savo ambasados PAR.

Tačiau PAR užsienio reikalų ministras Ronaldas Lamola sakė, kad reikės siųsti aukštesnio rango pareigūną, atstovaujantį šaliai „tinkamu lygiu“.

„Pietų Afrikos Respublikos prezidentas neperduos [G20 pirmininkavimo] JAV laikinajam reikalų patikėtiniui“, – sakė jis.