G.Landsbergio „drakonų nugalėtojams“ laikas atsibusti

- Žvalgybos vertinimu, Kinijoje, panaikinus pandeminius ribojimus bei atnaujinus galimybę vykti į šią šalį verslo, mokslo, kultūrinių mainių tikslais, didėja rizika, kad Kinijos žvalgybos tarnybos sieks megzti kontaktus su Lietuvos piliečiais jiems lankantis šioje šalyje. Kinija vėl priskirta grėsmėms nacionaliniam saugumui, tačiau tokių veiksmų, kaip, tarkime, Rusijos ar Baltarusijos atžvilgiu, nesiimama. Kodėl?

- Pradėti reikėtų kiek iš toliau. Mes matome, kad Lietuva vykdo visiškai nesuderintą su kitomis Europos Sąjungos šalimis užsienio politiką Kinijos atžvilgiu. Kaimynai lenkai pasirinko visai kitokią poziciją - jie nori ekonominio bendradarbiavimo. To paties siekia Vokietija, Prancūzija ir dauguma kitų ES šalių.

Ir tik Lietuvos valdžia nusprendė „įveikti Kiniją", bet, kaip jau dabar tapo akivaizdu, ,,prisižaidė" daugiau, negu planavo, todėl palengva nori visą šitą istoriją numarinti.

Sakyčiau, kad diplomatinis ir ekonominis karas su Kinija buvo asmeninis užsienio politikoje ir ypač geopolitikoje nelabai susigaudančio ministro Gabrieliaus Landsbergio pasirinkimas. Vaidinant „drakonų žudiką" jis siekė rinkti žinomumo taškus CNN, BBC ir kitoje Vakarų žiniasklaidoje. Darytina tikėtina prielaida, kad tai yra rinkiminės kampanijos, turinčios atvesti G.Landsbergį į Europos komisaro užsienio reikalams postą, dalis, tam aukojant Lietuvos ekonominius ir verslo interesus.

Pačios Kinijos atžvilgiu nesiimama jokių atsakomųjų priemonių, nes Kinija nedalyvauja jokiame kare ir jai nėra paskelbtos jokios ES sankcijos. Dėl to Lietuvos diplomatinio ir ekonominio karo su Kinija veiksmų galimybės yra labai ribotos ir visada tokios buvo.

Visi mūsų valdančiųjų veiksmai yra deklaratyvūs, apsiribojama skambiais žodžiais ir lozungais, bet to visiškai užtenka Pekino suerzinimui. Jis, skirtingai nuo Vilniaus, imasi realių atsakomųjų priemonių. Dėl to šiandien mes savo šalyje neturime Kinijos ambasadoriaus, o vizų mūsų tautiečiai priversti keliauti į Varšuvą.

Kas iš to, kad vienas ar kitas politikas pasivadina „drakono žudiku", jeigu realiai Kinijai mes nieko negalime priešpastatyti, nes neturime tam reikiamų pajėgumų!? Mūsų valdantieji, žiūrint tarptautinės politikos Azijoje rėmuose, yra absoliutūs nuliai, o, tarkim, bandymai riboti internetinę prekybą su Kinija sukeltų ne tik verslininkų, bet ir didžiosios dalies visuomenės nepasitenkinimą, kas ir taip ,,kraujuojantiems" liberalkonservatoriams prieš rinkimus būtų labai nenaudinga.

- Tuo pat metu ekonominius santykius su Kinija gerina ne tik Maskva, bet ir kaimyninis Minskas. Mes čia ką nors galime pakeisti?

- Lietuva yra ES valstybė narė, bet pati atskirai nuo Briuselio Lietuvos vyriausybė neturi reikiamų svertų, kad galėtų paveikti vienoje ar kitoje šalyje vykstančius procesus. Dėl to belieka garsiai šaukti arba užsiimti provokacijomis. Tiek trąšų tranzito atsisakymas, tiek garsioji 2022 metų birželio mėnesio Kaliningrado blokada, kurią skubiai teko atšaukti po EK įsikišimo, yra akivaizdžios provokacijos Rusijos atžvilgiu, ignoruojant tarptautinę teisę, tarptautinius susitarimus su ES ir tokiu būdu darant didelę žalą Lietuvos ūkiui ir ekonomikai.

Sukėlė skandalą, bet nei Pekino, nei Minsko, nei Maskvos mūsų valdantieji „nepastatė į vietą". Po Kaliningrado skandalo pasigirdo kalbos, kad JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas (Anthony Blinken) nustojo kelti telefono ragelį G.Landsbergiui. Manau, tai labai daug ką pasako, o klausimas dėl valdžios veiksmų yra tik vienas: kam iš tikro - britams, rusams ar dar kažkam - dirba ši Vyriausybė!?

- Visa tai mato apie perrinkimą svajojantis prezidentas Gitanas Nausėda. Kodėl jis nesikiša?

- Seimo koridoriuose puse lūpų kalbama, kad liberalkonservatoriai turi spaudimo prezidentui priemones, kurios neleidžia jam aktyviai pasireikšti tokiais klausimais. Mato Maldeikio, Žygimanto Pavilionio ir kitų grasinimai apkalta yra valdančiųjų spaudimo prieš prezidentą dalis, įskaitant ir neseniai paviešintą informaciją apie jo įstojimą ir priklausymą Komunistų partijai. Kalbama, kad jeigu prezidentas nebūtų sutikęs atsitraukti ir laikytis TS-LKD palankios linijos, tokių „netikėtų" atradimų galėjo būti ir daugiau, todėl iš jo realių veiksmų naivu būtų tikėtis.

- Nepaisant Lietuvos „pergalių" prieš Kiniją, Vengrijos vyriausybė patvirtino anksčiau pasirodžiusius neoficialius pranešimus, kad šalies Vidaus reikalų ministerija sudarė su Kinijos policija bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatomas ir bendras patruliavimas Vengrijos miestuose. Esą tai užtikrins efektyvesnę komunikaciją tarp dviejų šalių piliečių ir valdžios institucijų, pagerins vidaus saugumą ir viešąją tvarką. Kaip į tai reikėtų reaguoti likusioms Europos šalims?

- Pradėkime nuo Lietuvos. Pekinas Vilniui aiškiai leido suprasti, kad kol valdžioje yra dabartinė vadinamųjų konservatorių, liberalų ir „laisviečių" koalicija, apie draugiškų-dalykiškų santykių atkūrimą galima pamiršti. Juolab kad ir patys valdantieji savo veiksmais dar labiau didina šią takoskyrą.

Sausio viduryje į Taivaną nuskrido devyni valdančiųjų atstovai ir keturi opozicijos nariai: Seimo vicepirmininkai Vytautas Mitalas (Laisvės partija), Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (konservatorė), Julius Sabatauskas (socialdemokratas), Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius (Laisvės partija), Seimo nariai Dalia Asanavičiūtė (konservatorė), Ieva Kačinskaitė-Urbonienė (Darbo partija), Liudas Jonaitis (socialdemokratas), Matas Maldeikis (konservatorius), Algirdas Sysas (socialdemokratas), Arūnas Valinskas (konservatorius) ir Andrius Vyšniauskas (konservatorius).

Visas pasaulis nesikišo, bet mūsų „drakonų nugalėtojams" labai norėjosi pasirodyti ir buvo smagu nemokamai pakeliauti už juos kvietusio Taivano pinigus. Dėl to šiandien, kaip jau minėjau, Lietuvos piliečiai kiniškas vizas gali gauti tik Lenkijoje, ir bijau, kad čia dar ne blogiausia, kas gali nutikti.

Tuo pat metu Vengrijos valdžia daro tai, kas yra naudinga jų valstybės ekonomikai ir žmonėms. Tai rodo, kad Vengrija tiki, jog, pasikeitus pasaulyje galių ašims, Kinija taps viena iš labiausiai dominuojančių galybių, kurią būtina turėti kaip sąjungininkę ir labai pavojinga turėti kaip priešininkę.

Kalbant apie šalies saugumą, esu įsitikinęs, kad 20 policininkų atvykimas į Vengriją nekelia jai didesnės grėsmės. Tai, kas vyksta, yra daugiau diplomatinis veiksmas, kuris padeda Kinijai būti geriau matomai Europoje kaip galimai sąjungininkei ir kitoms ES šalims. Toks siekis parodyti, kad, nepaisant kalbų, Pekino draugystės bijoti nereikia. Juolab kad, tikėtina, tiek vengrai, tiek kiti Kinijos partneriai Europoje už tai gauna tam tikrų ekonominių bonusų.

- Nepaisant ne visada šiltų santykių, JAV Kinijai prognozuoja pirmaujančios karinės valstybės statusą. Tam dar esą reikia laiko, bet, amerikiečių teigimu, kinai tai pasieks. Jau galime pradėti nerimauti?

- Kaip vienas iš bandymų paveikti Kiniją yra ir Ukrainoje vykstantis karas. Tiksliau, siekis atgrasyti galimus Pekino sąjungininkus. Didžiosios Britanijos ir JAV dabartinis „baidenistų" sparno elitas tikisi, kad kare Ukrainoje pavyks pakankamai išsekinti ir nusilpninti Rusiją. Tuomet tuo galės pasinaudoti kolektyviniai Vakarai, kurie įtikins Maskvą, kad gresiančiame potencialiame Pekino, Vašingtono ir jo partnerių susidūrime šiai reikėtų laikytis neutralumo ir į nieką nesikišti. „Friedman" ir kiti garsūs JAV analitiniai centrai apie tai kalba garsiai.

Kitu atveju, susivienijus Rusijos ir Kinijos kariniam potencialui, galimą karą Vakarams laimėti būtų labai sudėtinga. Jiems tektų atsitraukti bei pritarti Kinijos dominuojamo daugiapoliarinio pasaulio valdymo modeliui, kas šiai planetai būtų visiškai naujas ir dar nematytas reiškinys.

- Su Rusija kaip ir viskas aišku, bet Kinija yra BRICS narė, o pastaroji organizacija sėkmingai plečiasi. Šiandien ją sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrika, Egiptas, Etiopija, Iranas, Saudo Arabija ir JAE, bet norinčių prisijungti yra ir daugiau.

- Ir tai yra dar vienas akivaizdus „galvos skausmas" Amerikai. Kandidatas į prezidentus Donaldas Trampas (Donald Trump) pareiškė, kad labai nenori, jog pasaulio šalys atsisakytų JAV dolerio, nes tai yra JAV galios instrumentas. Nepaisant to, jis šiandien yra priverstas stebėti, kaip atskiros pasaulio šalys pereina prie atsiskaitymų kitomis valiutomis. D.Trampas žada dėti visas pastangas, kad tam užkristų kelią, bet, norėdamas realizuoti savo planus, jis dar turi laimėti prezidento rinkimus.

Jam greičiausiai pavyks laimėti, nes ne kas kitas, o nesėkminga dabartinio JAV vadovo Džo Baideno (Joe Biden) bei jo Vakarų sąjungininkų politika lėmė, kad Kinijai ir Rusijai pavyko maksimaliai sustiprinti BRICS įtaką pasaulyje.

Tai ne tik paspartino bloko plėtrą, bet ir paskatino prie jo prisijungti svarbias Artimųjų Rytų bei Lotynų Amerikos šalis. Nafta turtingos Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Iranas labai sustiprina Kinijos ir Rusijos dominuojamą BRICS, kuri jau tapo rimta atsvara šiandieniniam Vakarų šalių blokui, nes matome, kad sankcijos Rusijai neveikia. Indija, Kinija, Iranas ir daug kitų šalių pakeitė Vakarų šalių rinkas.

Ir tai supranta vis daugiau politikų, todėl dairomasi naujų draugų ir galimų sąjungininkų. Žinoma, JAV kovos toliau. Pavyzdžiui, Argentinos prezidento rinkimai buvo palankūs Vašingtonui. BRICS neteko svarbios Lotynų Amerikos šalies, kuri turėjo tapti jų nare.

- Kokios Lietuvos politinės-ekonominės perspektyvos vis didesnę įtaką įgaunančių Artimųjų Rytų ar Azijos rinkose ir ar mes kažką galime pakeisti?

- Lietuva ir jos žmonės turėtų suprasti, kad prie dabartinės valdžios pasikeitimai nėra galimi. Tik tuo atveju, jeigu 2024 m. rudenį į Seimą bus išrinktos visiškai kitos politinės jėgos, galima tikėtis, kad pagaliau Lietuvoje atsiras Vyriausybė, kuriai svarbiausi bus Lietuvos ir jos žmonių interesai, kaip tai yra Vengrijoje ar Lenkijoje. Tik tada galima bus galvoti apie santykių su likusiu pasauliu gerinimą, o iki to laiko teks susitaikyti su esama ir vis labiau prastėjančia situacija.