respublika.lt

Gyvename propagandos burbule

Komentuoja Audrius Butkevičius

(362)
Publikuota: 2023 birželio 01 06:55:05, Vidmantas MISEVIČIUS
×
nuotr. 4 nuotr.
Jeigu ES nesugebės susitarti dėl vieningos krovinių kontrolės politikos, landų, per kurias Rusija gauna sankcionuojamas prekes, užverti nepavyks. Eltos nuotr.

Apie tai, kas pastaruoju metu vyksta pasaulyje ir kokią įtaką tam turėjo karas Ukrainoje, „Respublika" diskutuoja su pirmuoju Lietuvos krašto apsaugos ministru, saugumo srities ekspertu Audriumi Butkevičiumi.

 

- Karas Ukrainoje tęsiasi daugiau negu metus, tačiau bendros pasaulinės pozicijos šiuo klausimu nėra. Kodėl?

- Pradėkime nuo to, kad Lietuvos gyventojai dažnai gyvena Ukrainos propagandos burbule, kuris skirtas vidaus naudojimui ir šalies žmonių kovinės dvasios palaikymui.

Taip pat gyvename ir lietuviškos propagandos burbule. Pastaroji ignoruoja daugybę netinkamų įvykių arba pateisina daromus nusikaltimus, tokius kaip paramos ar Ukrainai skirtų lėšų grobstymas, jas naudojant ne pagal paskirtį, sukeliant parduodamų daiktų arba remontų kainas ar perkant nereikalingus produktus.

Lietuvoje apie šiuos įvykius informacijos trūksta, nors tuo pat metu tiek pačioje Ukrainoje, tiek Latvijoje ar Estijoje skandalas veja skandalą. Ir tarsi šito būtų maža, mūsų valdžios atstovai stengiasi įteigti, kad su tiekimu ir pagalba ukrainiečiams viskas yra gerai. Kalbu apie tai, kad mūsų skaitytojas suvoktų, jog vaizdelis, kuris jam pateikiamas, toli gražu neatitinka tikrovės, todėl šnektelkime apie tai, kas vyksta iš tikro.

Rusijai, kuri išsišoko ir įklimpo šiame konflikte, kilo akivaizdi būtinybė pasitelkti įvairias vis dar jai palankias pasaulio galias tam, kad Ukraina būtų pasodinta prie derybų stalo rusams palankiomis sąlygomis.

Ko nori Rusija? Kad būtų deramasi dėl užgrobtų teritorijų ir kad jos būtų paliktos jai. Kalbu apie tuos regionus, kuriems Maskva pritaikė savo Konstituciją - Krymą, Chersoną, Zaporožę, Donecką, Luhanską. Ji nori sau pasilikti ne tik sausumos kelią į Krymą, bet ir visa Paazovę. Siekdama šių tikslų ji pasitelkė nemažai galių. Dėl Rusijos - Ukrainos karo baigties net labiau už kinus susirūpino Afrikos valstybių vadovai, nekalbant jau apie Šiaurės Korėją ar Lotynų Amerikos šalis. Reikia suvokti, kad tokie dalykai be rimtų įtakų nėra padaromi.

Kiek įdomesnės įtakos, kurias pritraukė Maskva, yra Vatikanas ir Romos popiežius, naudojantis savo neva turimą milijardą katalikų kaip svertą tam, kad būtų kalbamasi apie taikos derybas. Visgi visiems, išsaugojusiems sveiką protą, yra akivaizdu, kad taip bandoma išlošti laiko Rusijos atsigavimui. Tik tuomet ją vėl teks tramdyti ir nereiškia, kad tai pavyks.

Atskirta tema yra Prancūzija ir Vokietija, kurios siekia šiame konflikte vykdyti savarankišką, nuo JAV nepriklausomą politiką. Ukrainos vadovybės su britais ir JAV derinta tiesmukiška politika kovoti tol, kol ukrainiečių žemėse neliks nė vieno ruso, yra priimtina ne visiems vokiečiams ir prancūzams.

Kur kas sveikesnės ir realiau situaciją šiuo klausimu vertinančios yra Skandinavijos šalys - krizės metu į NATO įstojusi Suomija bei efektyviai ten judanti Švedija.

Atskira tema yra Turkija, nes reikia nepamiršti, kad visuose epizoduose, kur Ankara turėjo finansinės naudos, ji palaikė Kijevą, kur naudos nebuvo - lošė Maskvos pusėje. Būtina suvokti, kad dviprasmiškai nusiteikusių pasaulio galybių nėra mažai.

Įdomiausia šioje situacijoje yra Kinijos politika, kuri pastaruoju metu pradėjo įgauti naujų, netikėtų štrichų. Kalbu apie kinų teiginius esą jos įtakos buvusioms sovietinėms Centrinės Azijos valstybėms (Kirgizija, Uzbekija, Tadžikija, Kazachtanas) yra įmanomos ne tik ekonominėje srityje, bet ir formuojant tam tikras gynybines struktūras. Tai buvo pasakyta ką tik Turkijoje vykusiame šių valstybių lyderių susitikime, į kurį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pakviestas nebuvo.

Tai - visiškai naujas, apie gynybinius aljansus prabilusios Kinijos veidas. Ir ji taip kalba žinodama, kad su Europa ją jungsiantis naujas prekybinis kelias aplenkia Rusiją. Kitaip sakant, vyksta rimtas žaidimas, tačiau jame lošiama ir ne pagal Rusijos taisykles.

Įvertinus pasikeitusią Kinijos poziciją, nori nenori tenka prisiminti lietuviškus priekvailius su anūkėliu priešakyje, kurie sugebėjo sugadinti santykius su Pekinu ir sukurti konfliktą ten, kur jo mažiausiai reikėjo. Už tai kinai, pasak jų pačių, dabar nori paauklėti kažkur prie Baltijos kiauksintį „mažą šunytį".

- Koks vaidmuo šiandieninėje situacijoje tenka Afrikos šalims?

- Jų veiksmus reikėtų vertinti tik kaip parodomuosius, nes realiai jokios įtakos pasaulinėje arenoje šios šalys neturi. Net Jungtinėse Tautose vykstantys balsavimai nėra vienašališkai nukreipti prieš Ukrainą. Sprendžiant iš jų reakcijos, daugeliu atveju šioms valstybėms nėra aišku, kas realiai vyksta, todėl jos, nenorėdamos rizikuoti, laikosi ankstesnės, tradicinės bendradarbiavimo su Rusija pozicijos. Įtakos tam turi ir bloga bei neadekvati, kalbant apie savo poreikių tenkinimą nelabai renkantis priemones, Europos Sąjungos bei JAV politika juodajame kontinente.

Pasakodamas apie mano akimis matomą pasaulio vaizdelį, norėjau pasakyti, kad galvoti, jog jeigu daugiau negu 50 šalių Ramšteine palaiko ukrainiečius, tai reiškia, kad rusai nebeturi rėmėjų, yra ne tik klaidinga, bet ir pavojinga.

- Kalbate apie draugus, kurie padeda Maskvai apeiti sankcijas?

- Neseniai paaiškėjo, kad didžiausi Rusijos maitintojai Europoje yra tranzitinių krovinių srautų nesugebančios sukontroliuoti Vokietija ir Lietuva. Prie šios porelės dar galima būtų priskirti ir neseniai rusiškiems lėktuvams oro erdvę atvėrusį Sakartvelą. Todėl galvoti, kad antirusiškos sankcijos yra neapeinamos, būtų juokinga. Jeigu mes nematysime ir nesuvoksime šių dalykų, turėsime neefektyvią sankcijų politiką, kuri mums patiems kenks daugiau negu Rusijai. Tai ir vyksta.

Lietuva pozicionuoja save pasaulyje kaip aršią ukrainiečių interesų gynėją, todėl nepastebėti ar nesuprasti, kodėl staiga Kirgizijoje europietiškų produktų paklausa išaugo 400 proc., gali tik visiškas šunsnukis, o tokių tarp mūsų valdančiųjų yra. Jie žaidžia dvejopus žaidimus ir bando įtikti visiems, taip dar labiau blogindami situaciją. Laikas baigti su šia dviveidyste ir arba nustoti apsimetinėti, kad esame ištikimiausi ukrainiečių draugai bei pradėti vykdyti šalies įmonėms naudingą politiką, arba griežtai užverti visas likusias landas.

Tiesa, tokiu atveju paskutinės dar veikiančios įmonės ir vežėjai pasitrauks į tas šalis, kurių valdžios nėra tokios principingos, tačiau mūsiškė aiškiai parodys, kieno pusėje ji stovi. Čia kiek ironizuoju, kadangi griežta politika įmanoma tik visoms ES šalims derinant savo veiksmus kontrabandos į Rusiją užkardymo klausimais. Kol to nebus daroma, mes visi turėsime problemų.

- Ir viena tokių - užsitęsęs karas Ukrainoje?

- Būtent tai dabar ir stebime. Sakiau ir pakartosiu, kad garantuoju konfliktą iki 2024 m. gegužės, o toliau bus matyt. Bet netgi tam tikri vėlesni taikos susitarimai dar negarantuos taikos. Jie garantuos laikinas paliaubas, nes nė viena karo priežastis nėra iki galo išspręsta. Tai lemia, kad būtina rimtai peržiūrėti ES ir NATO politiką, nes kitos išeities, kaip tik „sugriauti Kartageną", nebelieka.

- Pasigirdo kalbos apie tai, kad, įšaldžius konfliktą, Ukraina gali tapti antra Korėja.

- Jeigu bus nuolaidžiaujama Rusijos politikai ir leidžiama atplėšti nuo Ukrainos „mėsos gabalus" bei juos prisilipdyti sau, antros Korėjos nebus. Tai tiesiog bus prisijungtos teritorijos. Kol Doneckas ir Luhanskas buvo verčiami atskiromis respublikomis, toks pavojus buvo, tačiau šiandien net prielaidų nėra kalbėti apie tai, jog būtų kuriama Antroji Ukraina.

Todėl jeigu konfliktas ir bus įšaldytas, tai vyks ne pagal dvi Korėjas pagimdžiusį korėjietišką scenarijų. Šiuo atveju turėsime okupuotas bei prijungtas teritorijas.

- Jeigu konfliktas visgi bus įšaldytas, kaip bus su sankcijomis Rusijai bei parama Ukrainai?

- Lietuvos vadovai tik vaidina, kad remia Ukrainą. Priminsiu, ką sakiau - Lietuva kartu su Vokietija yra pagrindiniai draudžiamų prekių tiekimo Rusijai šaltiniai. To gali nežinoti tik drakono žudiku save vadinantis pasipūtęs pūgžlys. Visiems kitiems aišku, kad tai yra ukrainiečių interesų išdavystė.

Čia turime situaciją, kai ES, NATO bei JAV Kijevui skiria milžiniškas lėšas ir tuo pat metu kai kurios aljanso šalys, įskaitant ir Lietuvą, vykdo oportunistinę politiką. Esant tokiai padėčiai, įmanomais tampa visi tolesnio vyksmo variantai. Asmeniškai aš manau, kad kažkam pagaliau pasidarys gaila leidžiamų pinigų ir su tokiomis nesąmonėmis, galutinai užsukant visus kontrabandos į Rusiją kranelius, bus baigta.

Tiksliau, taip turėtų būti idealiu atveju, bet iš praktikos pasakysiu, kad net Napoleonui XIX a. pabandžius įvesti kontinentinę blokadą Didžiajai Britanijai, to padaryti nepavyko. Prekės plaukė, sunkėsi ir britai dėl to nepatyrė jokių sunkumų. Tad kaip viskas pasisuks toliau, šiandien pasakyti dar sunku, bet reikia įvertinti, kad mes, skirtingai nuo Napoleono, turime gausybę kontrolei ir stebėjimui skirtų techninių priemonių. Rusijos blokada yra sprendimo klausimas. Deja, tokio kieto sprendimo nėra, nes ES grandai - Prancūzija ir Vokietija - vis dar bando žaisti dvejopą žaidimą.

- Kaip apibendrintumėt dabartinę situaciją?

- Jeigu norite sužinoti, kaip bus, turėtumėte kreiptis į eilinę Vangą. Aš esu krizės vadybininkas ir mano pozicija - ruoštis blogiausiam scenarijui. Užsitęsęs konfliktas po keleto metų, per kuriuos Rusija sustiprės ir atsigaus, įgaus Europai ir mums pavojingas formas. Norėdamas, kad taip nenutiktų, pasisakau už aktyvų Europos įsitraukimą į konfliktą, ne tik padedant Ukrainai, bet ir vykdant efektyviai veikiančią sankcijų politiką, o ne tą juokingą saviapgaulę, kuri dabar ja vadinama. Jeigu šių namų darbų neatliksime, vėliau galėsime kaltinti tik save.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
120
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (362)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ką darytumėte, jei Lietuvą pultų agresoriai?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar mokate rusų kalbą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+14 +24 C

+16 +23 C

+14 +23 C

+26 +30 C

+19 +29 C

+24 +26 C

0-5 m/s

0-7 m/s

0-4 m/s