Informacinių technologijų gigantai remia Niujorko meru siekiantį tapti marksistą

„Tamsusis" arkliukas

Pats Z.Mamdanis tuomet socialiniame tinkle „X" rašė: „Kaip sakė Nelsonas Mandela, viskas atrodo neįmanoma, kol įvyksta. Mano bičiuliai, tai įvyko. Ir tai padarėte jūs. Man garbė būti jūsų kandidatu į Niujorko miesto mero postą nuo Demokratų partijos".

Demokratų partijos pirminiuose rinkimuose dalyvavo beveik tuzinas kandidatų, siekiančių tapti didžiausio JAV miesto, kuriame registruotų demokratų yra tris kartus daugiau nei respublikonų, meru.

Demokratams vis dar mėginant atsitiesti po Donaldo Trampo (Donald Trump) pergalės pernai vykusiuose prezidento rinkimuose, šiame svarbiame mieste vykstantys rinkimai nelabai padėjo nuraminti partijos narių nervus.

Tačiau optimistiška Z.Mamdanio rinkiminė kampanija, suformuota pasitelkiant jaunatvišką socialinės žiniasklaidos išmanymą ir pažadus paversti miestą labiau prieinamą kiekvienam, regis, rinkėjams patiko.

E.Kuomo prieš ketverius metus atsistatydino iš Niujorko gubernatoriaus pareigų, kai kelios moterys apkaltino jį seksualiniu priekabiavimu. Jis taip pat buvo kaltinamas valstijoje ėmęsis netinkamų priemonių reaguojant į COVID-19 pandemiją.

Izraelį tvirtai remiantis E.Kuomo didžiąją rinkiminės kovos dalį pirmavo rinkėjų apklausose, jo vardas yra labai gerai žinomas, mat jo tėvas kadaise taip pat buvo Niujorko gubernatoriumi, be to, jį palaikė įtakingi centristų veikėjai, tarp jų ir buvęs prezidentas Bilas Klintonas (Bill Clinton).

O štai Z.Mamdanį remia Amerikos demokratų socialistų partija - nišinė kairiųjų partija, kuri gal ir galėtų pasiteisinti „Didžiajame obuolyje", tačiau daugelis analitikų perspėja jos vengti.

Tai, kad Z.Mamdanis palaiko palestiniečius ir kaltina Izraelį „genocidu", daro jį ir pagrindiniu D.Trampo taikiniu. Tarp jo rėmėjų yra ir du žymūs D.Trampo oponentai - ugningas kairiųjų atstovas Senate Bernis Sandersas (Bernie Sanders) bei progresyvioji Kongreso narė Aleksandria Okasijo-Kortes (Alexandria Ocasio-Cortez).

Į Z.Mamdanio pergalę birželį netruko sureaguoti ir Respublikonų partijos kandidatas Kurtisas Sliva (Curtis Sliwa), kuris pareiškė, kad jis „yra pernelyg didelis ekstremistas, jog būtų tinkamas įtampos ir taip apimtam miestui".

Socialinių tinklų platformoje „X" K.Sliva pridūrė: „Dabar ne laikas užsiimti radikalia politika. Laikas realiai vadovauti. Už šį miestą kovojau visą savo gyvenimą. Ne siekdamas šlovės ar galios, bet todėl, kad tikiu jame gyvenančiais žmonėmis. Siekime pergalės lapkričio 4-ąją! (šiai dienai numatyti Niujorko mero rinkimai - aut. past.)."

Niujorko valstijos asamblėjoje Kvinso rajonui šiuo metu atstovaujantis Z.Mamdanis išsiskiria savo energinga kampanija ir patraukliais politiniais pasiūlymai. Tai be galo brangiame mieste, kur už trijų miegamųjų buto nuomą per mėnesį gali tekti pakloti 6000 JAV dolerių, jam iš autsaiderio leido tapti favoritu.

„Rytojus priklausys mums, jei tik to panorėsime, - prieš porą mėnesių tikino Ugandoje gimęs indų kilmės Z.Mamdanis. - Nedaug trūksta, kad nuverstume politinę dinastiją ir sukurtume Niujorką, kuriame gyventi sau leisti galės kiekvienas."

Patvirtintas Demokratų partijos kandidatas lapkritį susikaus su keliais kitais pretendentais, tarp kurių bus ir skandalų liūne paskendęs dabartinis miesto meras Erikas Adamsas (Erik Adams), kuris yra demokratas, tačiau žada kituose rinkimuose dalyvauti kaip nepriklausomas kandidatas.

Įspūdingi skaičiai

Didžiųjų technologijų įmonių, įskaitant „Google" ir „Meta", darbuotojai pasirodė esantys vieni pagrindinių Z.Mamdani rinkimų kampanijos rėmėjų, praneša „New York Post" (NYP).

Remiantis rinkiminės kampanijos Niujorke finansavimo duomenimis, „Google" darbuotojai iki liepos 11 d. demokratiškam socialistui Z.Mamdani, paaukojo beveik 40 500 JAV dolerių - daugiau nei bet kuri kita įmonė ar institucija.

„Meta" darbuotojai, paaukoję daugiau nei 10,5 tūkst. JAV dolerių, sąraše užėmė septintą vietą.

Z.Mamdani rinkiminę kampaniją taip pat labai palaikė didžiųjų Niujorko įmonių, tokių kaip „Bloomberg" (8816 JAV dolerių), „Spotify" (7415 dolerių), „Block" (6265 dolerių), „Squarespace" (3957 dolerių) ir „MongoDB" (3900 dolerių), atstovai.

Už technologijų sektoriaus ribų kandidatui aukojo švietimo organizacijų darbuotojai: Kolumbijos universitetas (33 000 JAV dolerių), Niujorko miesto švietimo departamentas (26 214 dolerių), Niujorko universitetas (24 331 dolerių) ir Niujorko miesto universitetas (18 336 dolerių).

Pagal vietos rinkiminės kampanijos finansavimo taisykles, aukotojai privalo nurodyti savo darbdavį, jei aukojama suma viršija 100 JAV dolerių. Į statistiką neįtraukti tie, kurie nurodė alternatyvias kategorijas, pvz., bedarbiai, pensininkai ir savarankiškai dirbantys asmenys.

Iš viso nuo birželio 25 d. iki liepos 11 d. Z.Mamdani surinko 816 014 dolerių iš maždaug 10 500 aukotojų. Daugiau nei 350 000 JAV dolerių buvo gauta iš už Niujorko ribų.

„Google" ir „Meta" atsisakė komentuoti didžiules savo darbuotojų aukas, o „Amazon" ir kandidato kampanijos būstinė į užklausą neatsakė.

Džonas Bortvikas (John Borthwick), žinomas technologijų investuotojas ir Niujorke įsikūrusios bendrovės „Betaworks" vadovas, teigė, kad jo nenustebino informacinių technologijų specialistų parama Z.Mamdani, nes jauni žmonės ypač nori pokyčių.

Z.Mamdani, kuris netikėtai laimėjo pirminius Demokratų partijos rinkimus birželį, žada sumažinti pragyvenimo išlaidas „Didžiajame Obuolyje" viešąjį transportą padarydamas nemokamu, įšaldydamas reguliuojamą nuomą, numatydamas visuotinę vaikų priežiūrą nuo šešių savaičių ir paleisdamas bandomąjį maisto prekių parduotuvių projektą.

Tačiau, pasak NYP, kiti jo pažadai, įskaitant mokesčių didinimą turtingiesiems ir policijos finansavimo mažinimą (kurių jis vėliau atsisakė), kelia nerimą technologijų milžinams, nes jie baiminasi masinio įmonių pasitraukimo iš miesto, kaip, dėl progresyvios valdžios valdymo, jau nutiko San Franciske.

Dėl panašių priežasčių Niujorko verslo lyderiai pradėjo investuoti daug pinigų į politinių superkomitetų (Super PAC) kūrimą, taip siekdami Z.Mamdani neleisti laimėti rinkimų.

Technologijų sektoriaus šaltiniai NYP teigė, kad įmonės bando rasti pusiausvyrą tarp poreikio atvirai kritikuoti Z.Mamdani politiką ir rizikos atstumti progresyviai mąstančius darbuotojus, kurie paprastai jį palaiko.

O tokios įmonės kaip „Google", kuri pernai atleido daugiau nei 20 darbuotojų dėl sėdimojo protesto Niujorko biure, kurie protestavo prieš bendrovės debesijos sutartis su Izraeliu, gali susidurti su naujomis problemomis, jei bus laikomos Z.Mamdani kritikėmis.

Tačiau sunkumai kolektyvuose yra tik viena iš problemų tuo metu, kai technologijų milžinai išleidžia milijardus dolerių, kad pritrauktų geriausius talentus.

„Technologijų įmonės istoriškai, atvirai kalbant, labai gerai įtikdavo savo darbuotojams", - nurodė Džulija Samuels (Julie Samuels), įtakingos pramonės grupės „Tech:NYC" prezidentė ir generalinė direktorė. -
Daugelis tokių įmonių vadovų nenori atstumti savo darbuotojų."

Tuo pat metu kai kurios Niujorke įsikūrusios technologijų ir verslo organizacijos viešai apie Z.Mamdani kandidatūrą kalba su atsargiu optimizmu.

Pavyzdžiui, liepos mėnesį „Partnership for New York City" surengė du susitikimus su politiku - vieną skirtingų pramonės šakų įmonių vadovams, o kitą specialiai aptarti technologijų plėtros perspektyvas.