Interviu T.Karlsonui S.Lavrovas kalbėjo apie signalus Vakarams ir branduolinio karo grėsmę

Kritika ir grasinimai Vakarams

Pasak diplomato, šalys, sutikusios aprūpinti Kijevą ilgojo nuotolio ginklais, nevisiškai supranta su tokia politika susijusias rizikas. Jis išsakė prielaida, jog pagrindinė tokių valstybių motyvacija - perimti gamtinius ir žmogiškuosius išteklius, kad šis turtas neatitektų rusams.

„Mes kovojame už šiose žemėse gyvenančius žmones, kurių protėviai šimtmečiais jose kūrėsi, statė miestus ir gamyklas. Mums rūpi žmonės, o ne gamtos ištekliai, kuriuos kažkas JAV norėtų pasiimti sau", - teigė S.Lavrovas.

Jis pridūrė, jog pagrindinis Rusijos hipergarsinių ginklų, įskaitant „Orešnik" sistemą, bandymų tikslas yra pademonstruoti pasirengimą visomis turimomis priemonėmis ginti savo nacionalinius interesus.
Rusija yra pasirengusi pasiųsti papildomų „žinučių" Londonui ir Briuseliui, jei po „Orešnik" atakų jie nepadarys reikiamų išvadų, pabrėžė S.Lavrovas.

„Nenorime pabloginti padėties. Bet kadangi ATACMS ir kiti tolimojo nuotolio ginklai naudojami prieš Rusijos teritoriją, mes siunčiame signalus. Tikimės, kad paskutinis (prieš porą savaičių), pasiųstas naujosios sistemos „Orešnik" buvo tinkamai įvertintas", - pabrėžė jis.

Pasak diplomato, Maskva norėtų išvengti nesusipratimų su Vakarų šalimis, tačiau kol kas ne visos jos „teisingai įvertina situaciją", susijusią su ginkluotu konfliktu Ukrainoje.

Ministras pridūrė, jog Rusija yra pasirengusi pasiųsti Vakarams „papildomų žinučių" apie branduolinio karo pavojų, jei nebus padarytos reikiamos išvados.

Užsienio reikalų ministras priminė, kad Vakarų šalys, įskaitant nuolatinius JT Saugumo Tarybos atstovus, taip pat NATO vadovybę, atmetė Maskvos pasiūlymą dėl saugumo garantijų tiek Rusijai, tiek Ukrainai. Pirmiausia - 2021 m., o vėliau - 2022 m. sausį.

„Būsime pasirengę padaryti viską, kad apsaugotume savo teisėtus interesus", - dar kartą priminė S.Lavrovas.

Nenori atviro karo su JAV

Kartu S.Lavrovas pabrėžė, kad Rusija negalvoja apie karą su Jungtinėmis Valstijomis, nes jis galėtų būti branduolinis. Pagrindinė Rusijos branduolinės doktrinos nuostata kalba apie konflikto prevenciją naudojant šio tipo ginklus.

Rusija panaudojo naujausią „Orešnik" raketų sistemą prieš Ukrainą lapkričio 21 dieną kaip atsaką į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgius ATACMS raketomis gilyn į Rusijos teritoriją. Naujausių Rusijos ginklų tikslas buvo Ukrainos valstybinė aviacijai ir kosmosui skirtos produkcijos gamykla „Južmaš". Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „Orešnik" sistemos galią prilygino branduolinės bombos galiai.

Tai, kas vyksta Ukrainoje, ministras pavadino hibridiniu karu. Pasak jo, oficialiai Rusija ir JAV nekariauja, tačiau JAV leidžia Kijevui smogti savo ginklais Rusijos Federacijos teritorijai. Jo teigimu, be Amerikos kariuomenės pagalbos Ukrainos kovotojai nebūtų galėję šių ginklų panaudoti atakoms.

Maskva nemano, kad Rusijos ir JAV santykių pablogėjimą dėl karinės pagalbos Ukrainai iš Vašingtono galima pavadinti karo padėtimi, pridūrė užsienio reikalų ministras.

Tuo pat metu S.Lavrovas akcentavo, kad Amerikos politikų kalbos apie ribotą apsikeitimą branduoliniais smūgiais su Rusija yra pavojingas žaidimas ir kvietimas į katastrofą, kurios Maskva nenori.

„Tai daro situaciją šiek tiek rizikingesnę. Jeigu tokia nuomonė paimtų viršų, bus imtasi tam tikrų neapgalvotų žingsnių, o tai yra blogai", - teigė ministras.

Jis priminė, kad penkios branduolinės valstybės, įskaitant Rusiją ir Jungtines Valstijas, 2022 metų sausį aukščiausiu lygiu pareiškė, jog gerbia viena kitos interesus ir kad branduoliniame kare negali būti laimėtojų, todėl jis niekada neturi prasidėti.

Priekaištai V.Zelenskiui

Taip pat S.Lavrovas pareiškė, kad jeigu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po savo žodžių apie „organizmus" tikisi susigrąžinti rusiškai kalbančius ir ryšį su Rusijos kultūra jaučiančius žmones, tai jis yra neadekvatus.

Jis taip pat prisiminė, kad kai dar nebūdamas prezidentu V.Zelenskis koncertavo koncertuose Gorlovkoje ir Donecke 2014 metų balandį, prasidėjus kovoms Donbase, jis gynė rusų kalbą. „Jis sakė, kad mes visi kalbame ta pačia kalba, skaitome tas pačias knygas, kad esame broliška tauta, o mūsų gyslomis teka tas pats kraujas", - sakė ministras.

„Vėliau jis pareiškė, kad jeigu kas nors, gyvendamas Ukrainoje, jaučia ryšį su Rusijos kultūra, jis, galvojant apie vaikų ir anūkų ateitį, pataria jiems išvykti į Rusiją. Jeigu po viso to šis žmogus nori grąžinti Rusijos kultūros žmones į savo teritorinį vientisumą, ką jis dabar deklaruoja, tada aš manau, kad jis yra neadekvatus", - kirto ministras.

2021 m. lapkritį V.Zelenskis sakė nemanantis, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGK) sankcionuoti asmenys yra žmonės, ir pridūrė, jog, jo nuomone, „yra žmonės, ir yra organizmai". „Jūs juos vadinate žmonėmis, tiesa? Yra žmonių atstovai, ne visi žmonių atstovai yra žmonės. Yra organizmai", - akcentavo V.Zelenskis. Norėdamas įrodyti savo požiūrio teisingumą, politikas teigė, kad kitaip pasaulyje nebūtų teisėsaugos institucijų.

S.Lavrovas priminė ir specialiosios karinės operacijos (Rusija karu intervencijos nevadina) pradžios priežastis. Jis pabrėžė, kad Maskva nebūtų vykdžiusi invazijos, jeigu Ukraina būtų vykdžiusi Minsko susitarimus.

Ministras pažymėjo, kad susitarimai buvo sabotuojami, o Kijevas bandė jėga užgrobti rytinę Donbaso dalį. Tuo pat metu Rusijos pusė pasiūlė sutarties dėl saugumo garantijų Jungtinėms Valstijoms ir NATO projektą, tačiau jis buvo atmestas."

„Ir kai Ukraina bei jos rėmėjai pritaikė planą B, bandydami jėga užgrobti šią Donbaso dalį, būtent tada pradėjome specialią karinę operaciją. Jeigu jie būtų įgyvendinę Minsko susitarimus, Ukraina išlikusi vientisa", - tikino S.Lavrovas.

Ministras paaiškino, kad Kijevas vykdo nuoseklią antirusišką politiką kultūros srityje, o nuo 2017 m. rusų kalbos vartojimas Ukrainoje buvo apribotas visose srityse, išskyrus neformalų bendravimą. Rusiška žiniasklaida buvo uždrausta, o vienintelė kanoninė Ukrainos stačiatikių cerkvė, priklausiusi Maskvos patriarchatui buvo panaikinta. Tai pakenkė Ukrainos teritoriniam vientisumui.

„Žmonės Ukrainos rytuose ir pietuose, Donbase ir Novorosijoje nemano, kad V.Zelenskio režimas yra tas, kuris atstovauja jų interesams. Kaip jis gali jiems atstovauti, kai jų kultūra, kalba, tradicijos, religija - visa tai yra draudžiama", - sakė Rusijos užsienio reikalų ministras.

Įvardino konflikto užbaigimo sąlygas

S.Lavrovas pabrėžė, kad Rusija neplanuoja sunaikinti Ukrainos žmonių. Jis priminė, jog Maskva ne kartą perspėjo NATO dėl neleistinumo plėstis į rytus, Rusijos prezidentas V.Putinas ne vienerius metus tarptautinėse platformose tai aiškino žmonėms, svajojusiems apie „istorijos pabaigą" ir jų „dominavimą".

„Mes nekalbame apie kieno nors gyventojų naikinimą. Mes nepradėjome šio karo. Mes neketiname sunaikinti Ukrainos žmonių. Jie - broliai ir seserys Rusijos žmonėms", - teigė ministras.

Jis taip pat pažymėjo, kad derybos Stambule 2022 m. buvo sutrikdytos Kijevo Vakarų sąjungininkų, ypač - tuometinio britų premjero Boriso Džonsono (Boris Johnson), iniciatyva. Šiandien kai kuriose sostinėse jaučiamas nuovargis, o JAV kalbama apie tai, jog reikia palikti Ukrainos klausimą europiečiams ir sutelkti dėmesį į svarbesnes problemas.

Norėdama sudaryti taiką su Rusija, Ukraina turi amžiams atsisakyti bandymų įstoti į NATO, sutikti su neprisijungusios ir nebranduolinės šalies statusu, taip pat pripažinti esamą realią situaciją, pabrėžė S. Lavrovas.

Pasak diplomato, keturi nauji regionai, tapę Rusijos dalimi, yra realybė, kurią Ukraina turės pripažinti, kad nutrauktų karo veiksmus.

„Tai nėra tik fronto linija. Negalime taikstytis su situacija, kai išsaugomi Ukrainos įstatymai, draudžiantys rusų kalbą, žiniasklaidą, kultūrą, Ukrainos stačiatikių bažnyčią", - vardino S.Lavrovas.

Jis pridūrė, jog Rusijos prezidento V.Putino Ukrainai iškeltos sąlygos liko nepakitusios. Visų pirma, kaip patikino ministras, tai taikoma galimam užsienio kariuomenės buvimui jos teritorijoje.

„Jokios NATO. Jokių karinių bazių ir karinių pratybų Ukrainos žemėje, dalyvaujant užsienio kariams. Štai ką V.Putinas pakartojo", - priminė S.Lavrovas.

Jis pažymėjo, kad Vakarų Europos šalys nori priartėti prie Rusijos sienų per Ukrainą, o tai nepriimtina Maskvai. Vakarų įsitikinimą, kad Rusijos raudonąsias linijas galima peržengti, ministras pavadino klaida.