Indija derėsis su Pakistanu tik kariniu lygmeniu, nebus siekiama jokių politinių kontaktų, pranešė laikraštis „Hindustan Times".
„Vienintelės derybos, kurios bus tarp Indijos ir Pakistano, vyks tarp karinių operacijų vadų ir tiesiogiai, be politikų",- tikino leidinio pašnekovai.
Jie pažymėjo, kad nebuvo jokių kontaktų tarp Indijos ministro pirmininko patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Adžito Dovalo (Ajit Doval) ir šalies užsienio reikalų ministro Subramanjanu Džaišankara (Subrahmanyam Jaishankar) bei jų kolegų iš Pakistano.
Be to, Indijos valdžia įsitikinusi, kad su Islamabadu Kašmyro klausimu nėra ką aptarinėti, išskyrus neteisėtai okupuotų teritorijų grąžinimą Indijai.
Gegužės 10 d. „News18" pranešė, kad aukšto rango Indijos ir Pakistano kariškiai surengė pirmąjį telefoninį pokalbį nuo konflikto eskalacijos pradžios. Jo metu Pakistano atstovai išreiškė norą susitikti su Indijos kolegomis.
Pirmadienį buvo pranešta, kad prabėgusi naktis Džamu ir Kašmyre pirmą kartą per pastarąsias dienas buvo rami, o šalių atstovai turėjo susitikti deryboms. Tą pačią dieną Indija atidarė du šliuzus Bagliharo užtvankoje ant Čenabo upės (Indo baseinas), kuri teka į Pakistaną.
Užtvanka buvo uždaryta gegužės 4 d., paaštrėjus konfliktui. Čenabo upė buvo perduota Pakistanui pagal 1960 m. Indo upės vandens dalijimosi sutartį, tačiau dėl eskalacijos Indija sustabdė dokumento galiojimą.
Gegužės 10-osios naktį Pakistanas pradėjo karinę operaciją prieš Indiją, pavadintą „Bunjan-um-Marsus" („Stipri siena"), teigdamas, kad tai buvo atsakas į naujausius Naujojo Delio smūgius.
Islamabado taikiniais tapo Udhampuro ir Pathankoto oro bazės Indijos Džamu ir Kašmyro valstijoje bei raketų paleidimo aikštelės Pandžabe. Tai didžiausia eskalacija tarp dviejų branduolinių valstybių per kelis pastaruosius dešimtmečius.
Konfliktas kilo balandžio 22 d., kai Indijos kontroliuojamo Kašmyro Pahalgamo regione buvo įvykdytas teroro aktas, dėl kurio Indija apkaltino Pakistano žvalgybą.