Įvykiai Bangladeše patvirtina, kad nieko nėra amžino

Masiniai protestai nušlavė valdžią

Bangladeše rugpjūčio pradžioje per didelius neramumus, kurių metu buvo nušalinta šalies ministrė pirmininkė, žuvo mažiausiai 109 žmonės, pranešė policija ir gydytojai. Tai - daugiausiai aukų pareikalavusios kelios dienos nuo liepos pradžioje prasidėjusių protestų, o bendras žuvusiųjų skaičius pasiekė 409, informavo agentūra AFP.

Po to, kai ilgametė premjerė Š.Hasina atsistatydino, kariuomenės kontrolę perėmęs Bangladešo kariuomenės vadas susitiko su studentų protestų lyderiais. 76-erių Š.Hasina šaliai vadovavo nuo 2009 metų, bet sausio mėnesį buvo apkaltinta rinkimų klastojimu, o rugpjūtį milijonai žmonių išėjo į gatves reikalaudami, kad ji pasitrauktų.

Kariuomenės vadas generolas Vakeras Uz Zamanas (Waker-Uz-Zaman) rugpjūčio 5 d. per valstybinę televiziją paskelbė, kad Š.Hasina atsistatydino ir kariuomenė sudarys laikinąją vyriausybę. „Šalis daug iškentėjo, padaryta žala ekonomikai, žuvo daug žmonių - atėjo laikas sustabdyti smurtą", - pabrėžė kariškis netrukus po to, kai džiūgaujanti minia įsiveržė į oficialią Š.Hasinos rezidenciją ir ją nusiaubė.

Studentų protestų lyderiai pareiškė norintys, kad vyriausybei vadovautų 84 metų Nobelio premijos laureatas ir mikrofinansų pradininkas M.Junusas. „Mes pasitikime daktaru M.Junusu", - feisbuke rašė pagrindinis organizacijos „Studentai prieš diskriminaciją" lyderis Asifas Mahmudas.

Prisiekė naujoji vyriausybė

Bangladešo teismas rugpjūčio 7 d. panaikino apkaltinamąjį nuosprendį M.Junusui, likus dienai iki jo grįžimo į tėvynę vadovauti laikinajai vyriausybei.

„Profesorius M.Junusas ir trys jo kolegos buvo išteisinti dėl kaltinimųdarbo srityje, - AFP nurodė vienas iš jo advokatų Kaja Tanviras Ahmedas (Khaja Tanvir Ahmed). - Anksčiau šiais metais teismas juos buvo nuteisęs šešiems mėnesiams kalėjimo."

Sausio mėnesį M.Junusas buvo nuteistas dėl kaltinimų, susijusių su darbo teisės pažeidimais, bet iš karto paleistas už užstatą, kol bus pateikta apeliacija, o vėliau jis išvyko į užsienį. Visi keturi įtariamieji kaltinimus neigė, o teismai buvo kaltinami nušalintos premjerės Š.Hasinos vyriausybės nurodymų vykdymu, todėl stebėsenos organizacijos, įskaitant „Amnesty International", bylą kritikavo kaip politiškai motyvuotą.

M.Junusas rugpjūčio 8 d. buvo prisaikdintas laikinosios vyriausybės vadovu. Jis prisiekė Bangabhabano rūmuose Dakoje, jo priesaiką priėmė prezidentas Muhamedas Šahabudinas (Mohammed Shahabuddin) politinių lyderių, piliečių visuomenės lyderių, generolų ir diplomatų akivaizdoje. Ceremoniją iš rūmų tiesiogiai transliavo televizija.

Priesaiką davė ir daugiau nei dešimt jo kabineto narių, tituluojamų patarėjais, o ne ministrais. Tarp jų buvo aukščiausi grupės „Studentai prieš diskriminaciją", vadovavusios kelias savaites trukusiems protestams, lyderiai Nahidas Islamas ir Asifas Mahmudas, buvęs užsienio reikalų sekretorius Tuhidas Hosaninas (Touhid Hossain) ir buvęs generalinis prokuroras Hasanas Arifas. Prisaikdinta ir apdovanojimus pelniusi aplinkos teisininkė Sjeda Rizvana Hasan (Syeda Rizwana Hasan) bei žymus teisės profesorius ir rašytojas Asifas Nazrulas. Priesaiką davė ir Adiluras Ramanas Hanas (Adilur Rahman Khan), žinomas žmogaus teisių aktyvistas, Š.Hasinos vyriausybės nuteistas kalėti dvejus metus.

Rugpjūčio 10-ąją, protestuotojams spaudžiant, svarbiausio Bangladešo teismo pirmininkas pareiškė, kad sutinka atsistatydinti, pranešė transliuotojas „Jamuna TV". Praėjusiais metais Aukščiausiajam Teismui vadovauti paskirtas Obaidulas Hasanas laikomas lojaliu nušalintajai premjerei Š.Hasinai. Jo atsistatydinimo reikalavo prie teismo sostinėje Dakoje susirinkę protestuotojai.

KOMENTARAS: Buvo pasiektas kritinis taškas

Politologas, mokslų daktaras Algis KRUPAVIČIUS priminė, kad už savo veiklą M.Junusas buvo persekiojamas 13 metų.

„Praėjusiais metais grupė pasaulio piliečių, visuomenininkų ir politikų pasirašė bendrą kreipimąsi, kad M.Jusuno persekiojimas būtų nutrauktas. Įdomu tai, kad nors aukščiausioji Lietuvos valdžia žinojo tiek apie persekiojimą, tiek apie kreipimąsi, nė vienas iš mūsų politikų į tai nesureagavo. Aš irgi rėmiau kampaniją, nes nepritariau jo, kaip akademiko ir mokslininko, neteisėtam persekiojimui. Kampanija buvo atvira, mano pasirinkimą lėmė aiškus akademinis motyvas, tačiau iš kitų Lietuvos mokslininkų palaikymo sulaukta nebuvo, - įdomų momentą įvardino A.Krupavičius. - O persekiojamas Nobelio premijos laureatas buvo už tai, kad sukūrė realiai žmonėms padedančią sistemą. Jo pagrindinis veikalas yra knyga „Trys nuliai". Joje akcentuojama, kad pasaulyje turėtų būti nulinė CO2 emisija, nulinis nedarbas ir nulinis skurdas. Būtent tai jis sėkmingai realizavo praktikoje: sukūrė mikrokreditų sistemą, įkūrė nedideles paskolas dalinantį mikrobanką, rūpinosi socialiniais būstais nepasiturintiems, kas ir užkliuvo Bangaldešo valdžiai."

Tiesa, kaip šalyje įvykiai gali rutuliotis toliau, A.Krupavičius prognozuoti nesiėmė.

„Sunku pasakyti, kaip toliau elgsis buvusi valdžia ir ką ji gali sugalvoti, nes mes per mažai pažįstame tą regioną ir trūksta ekspertinių žinių. Visgi manyčiau, kad šalis pasuks demokratiniu keliu, o intervencijos iš užsienio „siekiant atstatyti tvarką" nebus, nes šalį palikusi buvusi premjerė planuoja apsistoti Jungtinėje Karalystė. Keistas veiksmas, bet tai rodo, kad ji siekia būti kaip galima toliau nuo gimtinės", - nurodė politologas.

Analizuodamas pokyčius valdžioje lėmusius neramumus, A.Krupavičius priminė, kad jie prasideda, kai pasiekiamas tas kritinis taškas, kada visuomenė pradeda nebepaklusti valdantiesiems ir įvyksta tai, kas įvyksta.

„Viena iš neramumų versijų - susivienijo ir sukilo su esama situacija nusprendęs nebesitaikstyti jaunimas, kaip dažnai vyksta besivystančiose šalyse. Šiais laikais jį lengva mobilizuoti pasitelkus socialinius tinklus, kitas sklaidos priemones. Tai leidžia suburti pokyčiams reikalingą kritinę masę ir tuomet valdžia pralaimi", - bendrą tokių procesų scenarijų pateikė politologas.

Pasidomėjus, kodėl tuomet kažko panašaus nematome Lietuvoje, kur pasitikėjimas tiek vyriausybe, tiek atskirais jos ministrais, remiantis sociologinėmis apklausomis, yra rekordiškai mažas, A.Krupavičius išsakė prielaidą, kad išgaravusi šalies gyventojų drąsa.

„Pagrindinis šios dienos daugelio Lietuvos piliečių motyvas yra prisitaikymas. Nekelti galvos, nesakyti savo nuomonės, sutikti su tuo, ką sako ir ko nori valdžia. Susitaikymas yra esminis veiksnys ir esminė priežastis, kuri paaiškina daugelį dalykų. Šalyje daug kalbama apie pilietinį aktyvumą, solidarumą, piliečių įgalinimą ir įtraukimą į valdymo procesus, bet kai reikia veikti konkrečiai, to veikimo nebelieka net užuominų. Žmonės gyvena nuolatinėje baimėje, kad jų išsakytos mintys kažkam gali nepatikti, gali būti netinkamai įvertintos ar pasmerktos, todėl vis dažniau renkamasi nutylėjimo pozicija, - patikslino politologas. - Kitas svarbus dalykas - verdame savo kiemo sultyse. Nematome pasaulio plačiau, o jis įvairus, skirtingas, su skirtingomis nuostatomis ir vertybėmis. Mūsų vertybės yra tiktai mūsų, tačiau Lietuvoje tapo įprasta manyti, kad likusieji jokių kitų vertybių, išskyrus „teisingąsias", turėti negali. Uždaro kiemo sindromas yra veiksnys, paverčiantis mus nejautriais tiems įvykiams, kurie vyksta pasaulyje."

A.Krupavičius atkreipė dėmesį, kad reikšti savo nuomonę bijo ir jaunimas.

„Arba dažnai tokios net neturi, o socialinius tinklus naudoja ne konsolidacijai, bet pramogoms ir laisvalaikiui. Socialinio, į konkrečius tikslus orientuoti, veikimo socialinėse platformose yra labai nedaug. Arba tas veikimas akivaizdžiai šališkas - palaikyti valdžią, dominuojantį, vyraujantį diskursą. Socialiniais tinklais besinaudojantys Lietuvos gyventojai atlieka mobilizacijos už valdžią funkciją, o ne skatina laisvas nepriklausomas diskusijas, - nemalonią tiesą pabrėžė politologas. - Kai gimė socialiniai tinklai, „Feisbukas", „X" ir kiti, jie turėjo tapti svarstymo arena, kur būtų keičiamasi nuomonėmis ir požiūriais. Deja, atsitiko priešingai. Sukūrėme socialinių tinklų burbulus, kurie kariauja vieni su kitais, todėl šie tinklai diskusijos platformos ar atviros erdvės funkcijos nebeatlieka. Situacija yra ydinga ir pavojinga šiuolaikinėms visuomenėms. Laikas susirūpinti socialinių tinklų raida, nes pastaruoju metu jie skatina priešiškumą ir uždarumą."

Visgi, pasak A.Krupavičiaus, ilgai tokia situaciją nesitęs ir pokyčiai yra neišvengiami.

„Visiems labai siūlau pasižiūrėti „You Tube" Europos ar pasaulio istoriją per paskutinius tūkstantį metų ir tuomet bus visiškai aišku, kad toks pasaulis, kuris yra šiandien, egzistuos trumpai. Pasaulis keitėsi, keičiasi ir keisis. Amžino nieko nėra. Net šalys, kurios dabar yra stiprios, po tam tikro laiko nusilps, kažkas išnyks, dabartinius politinius darinius pakeis nauji. Vanduo tekės, upė nesustos ir du kartus į tą patį vandenį neįbrisi. Viskas keičiasi, pasikeis ir dabartinis pasaulis, - patikino jis. - Kaita gali būti lėtesnė arba greitesnė. Čia ypač svarbiu tampa politikų vaidmuo, nes jie turi formuoti vertybes, tikslus. Jeigu jie nesugeba to daryti ir patraukti visuomenę, tų visuomenių tvarkų griūtis yra greitesnė.

Vakaruose turime susiformavusį technokratinį biurokratinį galios elitą, kuris nesugeba sutelkti visuomenės. Visuomenės yra suskilusios į apylyges dalis, o įtampos, priešpriešos tik stiprėja, ką rodo tiek kaimynų, tiek toliau esančių šalių pavyzdys, kur fiksuojami smurto proveržiai, kyla riaušės ir neramumai. Pokyčiai neišvengiami. Sunku prognozuoti, kada tiksliai jie prasidės, bet jie tikrai nebe už kalnų."