JAV kritikuoja Europą dėl žodžio laisvės

Tokiose Valstybės departamento ataskaitose, kurių reikalauja Kongresas, praeityje buvo plačiai kalbama apie visų šalių praktiką, nešališkai ir išsamiai dokumentuojant įvairius klausimus – nuo neteisėtų sulaikymų iki žudymų be teismo sprendimo ir asmeninių laisvių. 

Pirmojoje ataskaitoje, kuri buvo paskelbta vadovaujant valstybės sekretoriui Marco Rubio, Valstybės departamentas sutrumpino tam tikras dalis ir ypač nusitaikė į šalis, kurios užsitraukė D. Trumpo nemalonę, įskaitant Braziliją ir Pietų Afrikos Respubliką (PAR).

Kalbant apie Kiniją, kurią įvairios administracijos yra įvardijusios kaip pagrindinę JAV priešininkę, Valstybės departamentas pareiškė, kad yra vykdomas uigūrų „genocidas“. Nepaisant to, ataskaitoje taikomasi ir į kai kuriuos artimus JAV sąjungininkus ir tvirtinama, kad dėl apribojimų, susijusių su neapykantos kalba internete, Jungtinėje Karalystėje (JK), Prancūzijoje ir Vokietijoje pablogėjo žmogaus teisių padėtis.

JK po trijų jaunų merginų nudūrimo valdžios institucijos ėmėsi veiksmų prieš interneto vartotojus, kurie melagingai teigė, kad atsakomybė tenka migrantui, ir ragino kerštauti. Valstybės departamento ataskaitoje britų pareigūnai kaltinami „pakartotinai kišęsi, kad apribotų žodžio laisvę“.

Konkrečiai neįvardydama JK, Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce nurodė, kad interneto apribojimai buvo nukreipti prieš „nepalankius balsus politiniu ar religiniu pagrindu“. „Kad ir kokie nemalonūs gali būti kieno nors pareiškimai, jų kriminalizavimas arba nutildymas jėga tik skatina tolesnę neapykantą, slopinimą ar susiskaldymą“, – žurnalistams sakė T. Bruce.

Kritikos pažerta nepaisant to, kad M. Rubio ėmėsi agresyvių veiksmų, jog užsieniečiams nebūtų išduodamos arba iš jų būtų atimtos JAV vizos dėl jų pareiškimų ir įrašų socialiniuose tinkluose, ypač kai kalbama apie studentų aktyvistus, sukritikavusius Izraelį.

„Mažiau yra daugiau“?

T. Bruce pažymėjo, kad ankstesnės Valstybės departamento ataskaitos buvo „politiškai šališkos“, o detalių požiūriu „kartais mažiau yra daugiau“. Tačiau buvusių Valstybės departamento pareigūnų grupė kai kurios informacijos praleidimą pavadino „šokiruojančiu“, pavyzdžiui, kalbant apie LGBTQ teises Ugandoje, kur 2023 m. buvo priimtas griežtas įstatymas, nukreiptas prieš homoseksualumą.

Demokratų partijos įstatymų leidėjai apkaltino D. Trumpą ir M. Rubio, kad jie žmogaus teises laiko tik priemone, skirta naudoti prieš priešininkus, ir skatina Pekiną ir Maskvą kaltinti JAV veidmainyste.

M. Rubio Valstybės departamentas „begėdiškai pavertė Kongreso pavedimu rengiamą kadaise patikimą JAV užsienio politikos priemonę dar vienu įrankiu MAGA politinėms nuoskaudoms ir kultūrinio karo manijai skatinti“, pareiškė aukščiausias Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto demokratas Gregory‘is Meeksas.

Ataskaitoje teigiama, kad „nėra jokių patikimų pranešimų apie reikšmingus žmogaus teisių pažeidimus“ Salvadore, ir vietoj to atkreipiamas dėmesys į „istoriškai mažą“ nusikalstamumą. Prezidentas Nayibas Bukele inicijavo didelio masto susidorojimą su nusikalstamumu, kurio akivaizdoje, pasak žmogaus teisių grupių, buvo sulaikyta daug nekaltų žmonių.

N. Bukele priėmė migrantus, išsiųstus vykdant D. Trumpo masinio deportavimo iniciatyvą, ir savo ruožtu nusiuntė juos į griežto saugumo kalėjimą, kur kai kurie iš jų pranešė apie netinkamą elgesį.

Be to, ataskaitoje buvo sutrumpinta dalis, kurioje aptariamas Izraelis, Vakarų Krantas ir Gazos Ruožas. Joje pripažįstami savavališkų Izraelio sulaikymų ir žudymų atvejai, tačiau nurodoma, kad valdžios institucijos ėmėsi „patikimų veiksmų“, jog būtų nustatyti atsakingi asmenys.

Ataskaitoje sakoma, kad 2024 m. žmogaus teisių padėtis pablogėjo Brazilijoje – šioje šalyje D. Trumpas pasmerkė savo sąjungininko buvusio prezidento Jairo Bolsonaro baudžiamąjį persekiojimą. J. Bolsonaro kaltinamas bandymu surengti perversmą, kuris primena 2021 m. sausio 6 d. D. Trumpo šalininkų sukeltas riaušes JAV Kapitolijuje.

Taip pat dar tvirtinama, kad žmogaus teisių padėtis „gerokai pablogėjo“ ir PAR – čia D. Trumpas ėmėsi akcentuoti baltųjų mažumos klausimus.

„Anmesty International USA“ atstovė Amanda Klasing pareiškė, kad naujoji ataskaita siunčia „šiurpinančią žinią“, jog Jungtinės Valstijos nekreips dėmesio į pažeidimus, jei tai atitinka jų politinę darbotvarkę. „Mes kritikavome ankstesnes ataskaitas, kai tam buvo pagrindo, tačiau dar nesame matę tokių ataskaitų“, – teigė ji.