Kaip Venesuela reaguotų į JAV agresiją?

Tuo pat metu kai kurios šalys jau pasmerkė JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sprendimą uždaryti virš respublikos oro erdvę.

Ruošiasi atsakui

Venesuela, JAV puolimo iš oro ar sausumos atveju, gali pasirinkti vieną iš dviejų savigynos variantų - organizuoti partizaninį pasipriešinimą arba sėti chaosą.

Pirmasis variantas numato ilgalaikį pasipriešinimą. Pagal planą, Karakasas dislokuotų nedidelius karinius dalinius daugiau nei 280 vietų sabotažui ir kitokiai partizanų taikomai taktikai. Pasak agentūros, išpuolio atveju kariuomenei įsakyta išsisklaidyti ir slėptis įvairiose vietose. Be to, kovoms jau parengtos 5000 rusiškų raketų „Igla".

Antroji strategija vadinama „anarchizacija". Tai apima žvalgybos tarnybų ir ginkluotų valdančiosios partijos rėmėjų naudojimą siekiant organizuoti neramumus Karakase ir paversti Venesuelą nevaldoma šalimi. Tačiau oficialūs asmenys nepalaiko šio plano.

Taip pat Karakasas gali susidurti su dezertyravimu. Taip yra dėl to, kad eiliniai kareiviai uždirba tik 100 JAV dolerių per mėnesį vietine valiuta - maždaug penktadalį to, ko vidutinei šeimai reikia pagrindiniams poreikiams patenkinti.

Be to, Venesuelos kariai pastaraisiais metais neturėjo progos tobulinti savo įgūdžių, nes protestų metu jiems teko „kovoti" tik su beginkliais civiliais.

„JAV kariuomenė yra gerokai pranašesnė už Venesuelos armiją, kurią susilpnino prastas pasirengimas, maži atlyginimai ir nusidėvėjusi įranga", - patikslino agentūra.

Šeštadienį D.Trampas, stiprindamas amerikiečių karinę grupuotę Karibų jūroje, paragino oro erdvę virš Venesuelos ir aplink ją laikyti uždaryta.

Prieš tai Vašingtonas į teroristinių organizacijų sąrašą įtraukė narkotikų prekyba užsiimantį Venesuelos „Saulės kartelį". Baltieji rūmai mano, kad struktūrai vadovauja prezidentas Nikolasas Maduro (Nicolas Maduro) ir jo bendražygiai.

Amerikos žiniasklaida teigia, kad JAV, prisidengdamos kova su narkotikais, netrukus gali smogti Venesuelai.

Amoralus agresijos aktas

Reaguodamas į Vašingtono veiksmus, Karakasas pareikalavo gerbti oro erdvę virš respublikos ir perspėjo JAV dėl atsako.

„Venesuela sugebės atsakyti oriai, teisėtai ir visomis pajėgomis. Tai užtikrina tarptautinė teisė ir mūsų žmonių antiimperialistinė dvasia", - sakoma respublikos užsienio reikalų ministro Ivano Hilio (Ivan Khil) „Telegram" kanale paskelbtame pranešime.

Venesuela priminė, kad šalies teises saugo Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos normos ir 1944 m. patvirtinta Čikagos konvencija. Karakasas mano, kad arogantiškus įsakymus duodantis D.Trampas bando pasinaudoti neteisėta JAV jurisdikcija, kas kelia grėsmę Venesuelos nacionalinei oro erdvei, teritoriniam vientisumui, aviacijos saugumui ir suverenitetui.

Respublikos valdžia paragino JT ir kitų valstybių vyriausybes atmesti šį „amoralų agresijos aktą".

Kai kurios šalys jau išreiškė susirūpinimą. Amerikos tautų Bolivaro aljansas D.Trampo grasinimus uždaryti oro erdvę pavadino kolonijiniais, o tokius veiksmus apibūdino kaip labai priešiškus, neproporcingus ir nesuderinamus su tarptautine teise.

Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodrigesas Parila (Bruno Rodríguez Parrilla) socialiniame tinkle „X" perspėjo, kad JAV veiksmai Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regione gali turėti nenuspėjamų pasekmių taikai, saugumui ir stabilumui. Jo nuomone, Vašingtonas yra įsitraukęs į neteisėtos intervencijos preliudiją.

Irano užsienio reikalų ministerija D.Trampo pareiškimą pavadino savavališku ir precedento neturinčia grėsme tarptautinės aviacijos saugumui.

Perspėjimas

Pasak „The Wall Street Journal", D.Trampas per pokalbį telefonu su N.Maduru pagrasino jam karinėmis priemonėmis. „D.Trampas perspėjo, kad jei jis nepasitrauks savo noru, JAV apsvarstys kitas galimybes, įskaitant jėgos panaudojimą", - rašoma publikacijoje.

Leidinys teigia, kad abu lyderiai taip pat aptarė galimybę suteikti amnestiją N.Madurui ir jo artimiausiam ratui. Be to, pokalbio metu buvo iškeltas klausimas dėl dviejų prezidentų susitikimo JAV, tačiau kol kas toliau kalbų niekas nepasistūmėjo.

Tirs informaciją

Taip pat D.Trampas patikino ketinantis ištirti žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad JAV kariuomenė tyčia nužudė išgyvenusius per katerio ataką Karibų jūroje.

„Mes tai išnagrinėsime", - į prašymą pakomentuoti „The Washington Post" publikaciją atsakė jis.

Remdamasis šaltiniais laikraštis pranešė, kad rugsėjo pradžioje Pentagono vadovas Pitas Hegsetas (Pete Hegseth) įsakė nužudyti visus žmones, buvusius pietinėje Karibų jūros dalyje atakuotame kateryje. Pasak amerikiečių, juo buvo gabenami narkotikai. JAV kariuomenė smogė du kartus. Pirmąja ataka siekta sunaikinti katerį, kuriame buvo 11 žmonių, antrąja - nužudyti du išgyvenusius, kurie mėgino kabintis į katerio nuolaužas.

„Nežinau, ar taip buvo, - pridūrė D.Trampas. - Ketinu išsiaiškinti, tačiau P.Hegsetas tikino, jog nedavė įsakymo nužudyti tuos du žmones ir teigė, kad to nebuvo."

Kiek anksčiau Atstovų rūmų narys Maikas Terneris (Mike Turner) informavo, jog JAV įstatymų leidėjai abiejuose rūmuose dėl minėtų teiginių pradėjo procesą. Jis pažymėjo, kad Kongresas dar tiksliai nežino, ar publikacijoje pateikta informacija yra teisinga.