JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms, pasiskundęs, kad jo derybos su Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje užbaigimo „niekur neveda“.
Europos Sąjunga taip pat priėmė naują sankcijų paketą, kuriuo siekiama spausti Rusiją nutraukti nesiliaujančią, trejus su puse metų trunkančią invaziją į kaimyninę šalį, kuri yra Vašingtono ir Briuselio sąjungininkė.
D. Trumpas kelis mėnesius atidėliojo sankcijas Rusijai, tačiau jo kantrybė trūko po to, kai žlugo planai surengti dar vieną aukščiausiojo lygio susitikimą su V. Putinu Budapešte.
„Kiekvieną kartą, kai kalbuosi su Vladimiru, turiu gerus pokalbius, o paskui jie niekur neveda“, – sakė D. Trumpas, atsakydamas į AFP žurnalisto klausimą Ovaliajame kabinete.
Tačiau D. Trumpas pridūrė, kad tikisi, jog „didžiulės sankcijos“ Rusijos naftos milžinėms „Rosneft“ ir „Lukoil“ bus trumpalaikės. „Tikimės, kad karas bus išspręstas“, – sakė jis kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį vakare pareiškė, kad JAV vis dar nori susitikti su rusais, nepaisant sankcijų.
„Mes visada būsime suinteresuoti bendradarbiauti, jei bus galimybė pasiekti taiką“, – žurnalistams sakė M. Rubio.
Savo ruožtu Europos Sąjunga sutarė įvesti naujas priemones, kuriomis siekiama apriboti Maskvos pajamas iš naftos ir dujų dėl karo, sakė šiuo metu blokui pirmininkaujančios Danijos atstovas spaudai.
Šiuo paketu, jau 19-uoju nuo Kremliaus invazijos pradžios 2022 m., ES siekia išlaikyti spaudimą Rusijai, atsižvelgiant į D. Trumpo silpnėjantį taikos siekį ir Rusijos karo eskalavimą.
Ukrainos ambasadorė JAV pasveikino sankcijas.
„Šis sprendimas visiškai atitinka nuoseklią Ukrainos poziciją, kad taika gali būti pasiekta tik per jėgą ir darant maksimalų spaudimą agresorei visomis turimomis tarptautinėmis priemonėmis“, – sakoma ambasadorės Olgos Stefanišynos pareiškime.
Sankcijos buvo paskelbtos praėjus valandoms po to, kai per naujausią Rusijos naktinę ataką prieš Ukrainą žuvo septyni žmonės, įskaitant du vaikus, ir buvo apšaudytas vaikų darželis.
Nėra „sąžiningas ir atviras“
JAV sankcijos yra esminis veiksmų prieš Rusiją sustiprinimas ir atspindi augantį D. Trumpo nusivylimą, kad jam nepavyksta įtikinti V. Putino nutraukti karą, nepaisant, pasak jo, „tarpusavio chemijos“ su Kremliaus vadovu.
Sankcijos apima viso „Rosneft“ ir „Lukoil“ turto JAV įšaldymą ir draudimą visoms JAV bendrovėms vykdyti bet kokią veiklą su šiomis dviem Rusijos naftos milžinėmis.
„Atsižvelgdamas į prezidento Putino nenorą nutraukti šį beprasmį karą, Iždo departamentas įveda sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms, kurios finansuoja Kremliaus karo mašiną“, – sakoma JAV Iždo departamento sekretoriaus Scotto Bessento pareiškime.
Vėliau S. Bessentas „Fox Business“ laidai „Kudlow“ sakė, kad tai „vienos didžiausių sankcijų, kurias esame taikę Rusijos Federacijai“.
„Prezidentas Putinas nesėdo prie derybų stalo sąžiningai ir atvirai, kaip mes tikėjomės“, – sakė S. Bessentas, pridurdamas, kad D. Trumpas yra „nusivylęs tuo, ką pasiekėme šiomis derybomis“.
Šią savaitę D. Trumpas sustabdė planus surengti derybas su V. Putinu Budapešte, sakydamas, kad nenori „iššvaistyto“ susitikimo.
Trečiadienį Kremlius pademonstravo, kad palieka atviras duris viršūnių susitikimui, prieš paskelbiant apie sankcijas sakydamas, kad pasirengimas vis dar vyksta.
„Niekas nenori gaišti laiko – nei prezidentas Trumpas, nei prezidentas Putinas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
ES sankcijos naftos ir dujų sektoriui
Įgyvendindama naujas priemones, ES vienais metais – iki 2027 m. pradžios – paankstino suskystintų gamtinių dujų importo iš Rusijos draudimą.
Be to, blokas į juodąjį sąrašą įtraukė dar daugiau nei 100 tanklaivių iš vadinamojo Maskvos „šešėlinio laivyno“, kurį sudaro senstantys laivai, ir įvesta kontrolė šnipinėjimu įtariamų Rusijos diplomatų kelionėms.
Planuojama, kad paketas bus oficialiai priimtas ketvirtadienį, prieš pat Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui prisijungiant prie ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje.
Anksčiau trečiadienį V. Zelenskis pasirašė ketinimų protokolą su Švedija dėl 150 naikintuvų „Gripen“ įsigijimo.