Karibų regione vyksta rimtas žaidimas

JAV prireikė Venesuelos išteklių?

Venesuela, turinti vienus didžiausių požeminių turtų pasaulyje, dėl savo gausių gamtinių išteklių seniai atsidūrė Jungtinių Valstijų taikiklyje ir geopolitiniuose skaičiavimuose, teigia turkų leidinys „Anadolu Ajansi".

Kalbant apie naftą, Venesuela yra viena tų šalių, apie kurias pagalvojama pirmiausia. Tačiau ji žinoma ne tik dėl savo energetinių išteklių, bet ir dėl vertingiausių pasaulyje naudingųjų iškasenų atsargų.

Karo laivai, kuriuos pastaruoju metu JAV siunčia į Karibų jūrą ir Ramųjį vandenyną, esą kovos su narkotikų prekyba pretekstu, sulaukia vis didesnio pasaulinės bendruomenės dėmesio, nes jie ženkliai didina karinę įtampą regione. Be to, per amerikiečių atakas jau žuvo mažiausiai 57 žmonės. Vietos žiniasklaidos teigimu, ne narkotikų kurjeriai, o žvejai ir migrantai.

Venesuelos prezidentas Nikolas Maduras (Nicolas Maduro) ir kiti aukšto rango pareigūnai šiuos JAV veiksmus vertina kaip bandymą užvaldyti šalies naudinguosius išteklius.

Pirmoji vieta pagal naftos atsargas

Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) duomenimis, vidutiniškai per parą Venesueloje šiemet išgaunama apie 1 mln. barelių naftos.

Turėdama įrodytas 303,2 mlrd. barelių atsargas, Venesuela užtikrintai užima pirmąją vietą pasaulyje pagal šį rodiklį. Nafta daugiausia išgaunama vakariniuose bei centriniuose šalies regionuose - Orinoko juostoje ir aplink Markaibo ežerą - ir sudaro Venesuelos ekonomikos pagrindą. Šalies valstybinės naftos bendrovės duomenimis, naftos eksportas 2024 m. papildė biudžetą maždaug 17,5 mlrd. JAV dolerių.

Venesuela taip pat gali pasigirti vienomis didžiausių gamtinių dujų atsargų pasaulyje. Su 201 trln. kubinių pėdų ištekliais ji pasauliniame reitinge užima 8 vietą.Dauguma dujų telkinių sutelkti šiaurės rytų pakrantėje - Parijos pusiasalyje, Sukre ir Delta Amakuro valstijose. Šios teritorijos yra strategiškai svarbios.

Venesuelos centrinis bankas apskaičiavo, kad po žeme slypinčios potencialios aukso atsargos viršija 7 tūkst. tonų. Aukso telkiniai susikoncentravę šalies pietryčiuose - Bolivaro valstijoje ir gretimose vietovėse. Aukso kasybos pramonę, kurioje dirba daugiau nei 250 tūkst. žmonių, kartu su likusiu kasybos sektoriumi 2008 m. nacionalizavo tuometinis prezidentas Hugo Čavesas (Hugo Chavez). Šis žingsnis leido vyriausybei atgauti požeminių šalies turtų kontrolę.

Pagrindiniai Venesuelos požeminiai ištekliai

Pasak Ekologiškos kasybos plėtros ministerijos, pagrindiniai šalies požeminiai ištekliai yra geležis, varis, boksitas, anglis, nikelis, koltanas, auksas, deimantai, cinkas ir titanas. Šios naudingosios iškasenos sudaro ekonomiškai ir strategiškai svarbų Venesuelos potencialą. Šių gamtinių išteklių gavyba, perdirbimas ir prekyba jais yra ypač svarbi Venesuelos ekonominei padėčiai, užsienio skolai ir politiniams santykiams.

Be požeminių turtų, dėl savo geografinės padėties, Venesuela pasižymi išskirtine biologine įvairove.

JAV stiprina pajėgas

JAV kariuomenė skubiai modernizuoja prieš 20 metų uždarytą karinę jūrų bazę „Roosevelt Roads" Puerto Rike. Apie tai, remdamasis palydovinėmis nuotraukomis, praneša „Reuters". Pasak JAV ginkluotųjų pajėgų atstovų, tai gali reikšti pasirengimą operacijoms Venesueloje.

Palydovo užfiksuotuose vaizduose matyti, kaip darbuotojai valo bei taiso į kilimo ir tūpimo taką vedančius kelius. Be to, JAV armija stato ir renovuoja objektus Puerto Riko oro uoste ir Sent Krua saloje, kurie yra 800 km atstumu nuo Venesuelos.

Amerikiečių dalinių grupės dydis prie Venesuelos krantų pastarosiomis dienomis gali siekti 16 tūkst. karių. 10 tūkst. kariškių priklauso sausumos pajėgoms ir aviacijai, 6 tūkst. - karinėms jūrų pajėgoms. Praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) anonsavo sausumos operaciją Venesueloje, nukreiptą prieš narkotikų kartelius. Baltųjų rūmų vadovas pažadėjo žudyti tuos, kurie gabena narkotikus į JAV. Pasak jo, kovojant su narkotikais JAV vyriausybė neprašys Kongreso patvirtinti karo paskelbimą narkotikų karteliams.

Šią savaitę D.Trampas patikino, kad apie karą su Venesuela negalvoja, tačiau šalies prezidento N.Maduro dienos poste suskaičiuotos.

Trečiadienį JAV prezidento pasiuntinys ypatingiesiems pavedimams Ričardas Grenelas (Richard Grenell), kalbėdamas apie išvakarėse pasirodžiusį „The New York Times" straipsnį, pavadino jį „komentaru" ir „kupinu klaidų". Straipsnyje buvo teigiama, kad JAV svarsto tris scenarijus, kaip panaudoti karinę jėgą prieš Venesuelą, siekiant nuversti jos prezidentą N.Maduro.

Venesuela ruošiasi gintis

Reaguodama į JAV prezidento D.Trampo pareiškimus, Venesuela gali paprašyti Rusijos penkių rūšių ginklų. Apie tai pranešė amerikiečių leidinys „Military Watch Magazine".

Jis pažymėjo, kad Karakasas tikisi raketų Ha-32, naikintuvų Su-30M2, pakrančių gynybos sistemų „Bastion", „Buyan-M/Karakurt" klasės korvečių ir „Varšavianka" klasės povandeninio laivo.

Šiuo metu Venesuelos ginkluotosios pajėgos gali grasinti JAV kariuomenei priešlaivinėmis raketomis Ha-31A, kurios paleidžiamos iš naikintuvų Su-30MK2. Visgi šaliai trūksta šių orlaivių, o Rusija turi 19 tokių naikintuvų.

„Atsižvelgiant į tai, kad Rusija smarkiai padidino visų tipų naikintuvų gamybą, ji tikriausiai galės perleisti turimą Su-30M2 parką strateginiam partneriui. Tai faktiškai padvigubintų Venesuelos modernią karinę oro galią, - sakoma straipsnyje. - O sistemos „Bastion" kelis kartus sustiprintų šalies priešlaivinį potencialą."

Taip pat viešoje erdvėje pasirodė informacija, kad pastarosiomis dienomis Karakasą pasiekė iš Maskvos pakilę krovininiai lėktuvai. Ką jie gabeno nėra žinoma, tačiau paprastai tokiu transportu gabenama ginkluotė.

Kas suponuoja naujo „karštojo taško" atsiradimą

I.Stankovičiaus vertinimu, įtampos augimą Karibų jūros baseine lėmė geostrateginė situacija.

„Rusija ir jos prezidentas Vladimiras Putinas karą Ukrainoje traktuoja kaip specialiai prie jų sienų suformuotą „konflikto židinį". Atsakydama Amerikai, ji linkusi analogišku „priešišku židiniu" paversti tam tikrą karinę galią turinčią Venesuelą. Abejoju, kad Karakasas galėtų smarkiai pakenkti Vašingtonui, tačiau atsiranda reali provokacijų galimybė.

Juolab kad amerikiečiai, kaip ir rusai, nelabai varžosi bei skraido kur nori, tarsi tyčia provokuodami galimą priešininką. N.Maduro, sulaukęs paramos iš Maskvos, Pekino bei Teherano, ir skatinamas tų pačių rusų, tokią provokaciją gali suorganizuoti", - teigė ekspertas.

Pasak jo, su rusiška priešraketine ir priešlėktuvine ginkluote Venesuela galėtų užtikrinti ne tik transportinės aviacijos saugumą. „Tai sumažintų tikimybę, kad Amerika stengsis turėti daugiau įtakos pasaulinėms naftos kainoms per įtaką Venesuelos naftos verslovėms.

Tikėtina, kad rusiškai technikai aptarnauti reikėtų tinkamai paruoštų specialistų. Galimai tokiais specialistais galėtų būti rusų kariai, tačiau formaliai jie teigs, kad „mūsų Venesueloje nėra". Šalys tai supranta, bet visiems toks „žaidimas" tinka", - toliau situaciją analizavo I.Stankovičius.

Tikslai - skirtingi

Specialisto nuomone, tokiais veiksmais Maskva siekia ištampyti JAV karines pajėgas po įvairius regionus, bet savų tikslų turi ir Vašingtonas.

„Kai mokiausi Jungtinėse Valstijose, jų karinėje doktrinoje buvo numatyta, kad šalis turi pajėgti dalyvauti dviejuose pagrindiniuose kariniuose konfliktuose ir trijuose pagalbiniuose. Pagrindiniu konfliktu nesutarimai su Venesuela dėl įtakos pasaulinėms naftos kainoms, greičiausiai, netaps, tačiau tai gali būti „antro lygio" incidentas, prikaustantis dalį JAV pajėgų šiame regione, taip užtikrinant, kad „chuliganai iš džiunglių nemėtys akmenų į JAV lėktuvus", - įdomų palyginimą pateikė I.Stankovičius. - Tai viena.

Antra, D.Trampui vidaus politikoje būtų labai naudinga pasiekti vadinamąją pergalę ir Venesuelos atvejis galėtų tam pasitarnauti. Tačiau šis D.Trampo gerai neapgalvotas žingsnis, prisidengiant kova su narkokarteliais, suteikė Rusijai galimybę suformuoti netoli Amerikos naują įtampos židinį.

Tai ir pastebėjo Rusijos URM atstovė Marija Zacharova, pasak kurios, Amerika tam sutelkė pernelyg rimtas pajėgas. Prieš valtis, kurios esą gabena narkotikus, nors tuo tiki ne visi, siunčiamas visas laivynas.

Manau, tokiais veiksmais D.Trampas stengėsi paveikti vidaus tarpinius rinkimus ir jam reikėjo nugalėtojo reklamos. Migrantų gaudymas baigėsi protestais. Dėl fentanilio apkaltinęs Kanadą bei Kiniją, JAV lyderis politinių bonusų negavo, todėl galbūt tą bandoma kompensuoti laimint prieš Venesuelos narkokartelius.

Kažin ar JAV valdančioji komanda analizavo, kokią šis vidaus politikos iššauktas žingsnis turės įtaką tarptautinei situacijai. Nenustebčiau, jeigu paaiškėtų, kad Venesuelos „operaciją" planavo ir Maskva, o šiuo metu rusų patarėjai talkina N.Maduro.

Padėtį komplikuoja D.Trampo elgesys su sąjungininkais. Visi puikiai mato, kaip jis elgiasi su Kanada ar Europa, todėl, jeigu JAV prireiktų pagalbos galimam konflikte su Kinija, neabejoju, kad sąjungininkai jam „išstatytų sąskaitą".

Apibendrinant, siekis turėti didesnę pasaulinę įtaką per naftos kainų reguliavimą galbūt yra labai protingas strateginis žingsnis, bet atliktas nepakankamai gerai, nes sudarė prielaidas V.Putinui sužaisti savo žaidimą. Darant žingsnius vidaus politikoje, būtina numatyti galimą jų įtaką tarptautinei plotmei."

Greitos taikos nebus

Svarstydamas galimus ateities scenarijus Karibų jūros regione, I.Stankovičius nieko šviesaus neįžvelgė.

„Ramybės Venesueloje teks palaukti, nes savo įtaką šiam regionui, kuriame yra svertai pasaulinėms naftos kainoms, sieks didinti visos didžiosios valstybės. Amerika jau dabar stiprina savo karinį buvimą regione, tačiau prognozuoti, kuria linkme viskas pasisuks toliau, dėl nenuspėjamos D.Trampo politikos yra sunku, - teigė specialistas. - Per Izraelio ir „Hamas" konfliktą esminis JAV dėmesys buvo sutelktas į Artimuosius Rytus. Dabar Vašingtonui teks atidžiai stebėti Karibus, kas yra naudinga Rusijai, nes tai nukreips dalį JAV dėmesio nuo Ukrainos."

I.Stankovičius priminė, jog visa velniava Irake prasidėjo po to, kai Bagdadas nusprendė sustiprinti bendradarbiavimą su „Gazprom". „Buvo planuojamos milijardinės investicijos, kurios būtų leidusios Irako naftą „priglaudusiai" Rusijai tapti dar įtakingesniu žaidėju pasaulinėje arenoje.

Tad neatmestinas ir toks scenarijus, jog, Maskvai pradėjus stipriau spausti Karakasą siekiant plačiau dalyvauti Venesuelos naftos gavyboje, JAV gali imtis žingsnių pakeisti Venesuelos valdžią į palankesnę jų pozicijai. Tai leistų jiems iš šalies rinkos išstumti rusų įmones, kurias pakeistų amerikietiškos.

Taip pat toks žingsnis leistų JAV daryti didesnę įtaką pasaulinėms naftos kainoms, sumažinant naftą išgaunančių arabų valstybių galią bei didinant spaudimą Rusijai. Labai daug pastatyta „ant kortos", kad kažkuri iš didžiųjų galybių tiesiog imtų ir atsitrauktų", - apibendrino ekspertas.