respublika.lt

Kariniam valstybės rengimui reikia ne demagogijos, o profesionalaus požiūrio

Komentuoja Audrius Butkevičius

(233)
Publikuota: 2024 birželio 24 17:30:36, Vidmantas MISEVIČIUS
×
nuotr. 2 nuotr.
Kai Rusija su Baltarusija mūsų pasienyje vis žvangina ginklais, Lietuva privalo imtis realių veiksmų gynybos stiprinimui, nes dabar viskas baigiasi fantazijomis. EPA-Eltos nuotr.

Geopolitinė situacija regione kelia nerimą - Rusija žvangina branduoliniais ginklais, Ukraina į kariuomenę ėmė mobilizuoti nuteistuosius, o Lietuvos valdžia, kuo toliau, tuo agresyviau svaigsta apie naujų mokesčių, esą užtikrinsiančių Lietuvos saugumą, įvedimą. Įvertinti susiklosčiusią padėtį „Respublika" paprašė pirmojo Atkurtos Lietuvos krašto apsaugos ministro, saugumo srities eksperto Audriaus Butkevičiaus.

 

- Išvykę iš Ukrainos vyrai grįžti į ją neskuba, o „Washington Post" paskelbė, kad ukrainiečiai į kariuomenę pradėjo imti nuteistuosius. Stebime žmogiškųjų išteklių krizės pradžią?


- Tai yra ne tiek žmogiškųjų išteklių trūkumas, kiek bandymas įvesti tam tikrą logiką. Nėra taip, kad kiekvienas, sėdintis kalėjime, negali atlikti savo pareigos valstybei, nes niekas iš jo pilietybės ir iš to kylančių pareigų bei teisių neatėmė. Nuteistas asmuo turi teisę ginti savo šalį kaip bet kuris kitas jos pilietis. Todėl nelogiška eliminuoti kalinius iš šalies politinio bei visuomeninio gyvenimo. Ypač - karinės krizės laikotarpiu. Valstybė turi teisę paprašyti atlikti šią pareigą, ir jie nuo tos pareigos neturi bėgti.

Lygiai tas pats turi būti ir Lietuvoje. Teiginiai, kad uždarytas kalėjime žmogus praranda teisę tarnauti valstybei, neturi nieko bendro su sveiku protu.

Lietuvoje dėl visiškai absurdiško požiūrio į eilinę situaciją dabar turime tiek teistų, kad, atėmus iš jų teisę tarnauti ir išmetant juos iš visuomeninio gyvenimo, būtų sukurta gerokai rimtesnė problema, negu leidžiant jiems atlikti savo pareigas.

Ar Ukrainoje prasidėjo šauktinių krizė? Abejoju. Pažiūrėkime į Lietuvos situaciją. Dėl vadovaujančiuose postuose atsidūrusių valstybės priešų mūsų šalį paliko daugiau negu milijonas jos gyventojų, bet ar kas nors pastebi žmonių sumažėjimą? Mes praradome milijoną tautiečių, bet tai nereiškia, kad nebeturime žmonių krašto gynybai.

Tarkim, ukrainiečių žuvo tiek pat, kiek, galimai, žuvo rusų - 500 tūkst. Išnyko vienas vidutinio dydžio miestas, ir ką? Todėl pasakos, kaip greitai pasibaigs mobilizuotieji Rusijoje ar Ukrainoje neturi nieko bendro su realybe. Kijevo gatvėse ir restoranuose tiek jaunų, tarnybai tinkamų vyrų, kad pamačius jų kiekius dažnam atviptų žandikauliai. Apie tai ir kalbame.

- Tęsiant Ukrainos temą, šalis laukia nesulaukia F-16. Ar šie lėktuvai, jeigu jų ir bus 20-30, esamoje situacijoje gali kažką pakeisti?

- Žinoma, kad tai yra geras ir efektyvus ginklas, bet tai nereiškia, kad jis perlauš susiklosčiusią situaciją. Vis dar nėra aišku, kokias modifikacijas ir su kokia ginkluote sąjungininkai atiduos ukrainiečiams tuos lėktuvus, o būtent tai yra svarbiau už visus mitus, kuriais apipintas F-16. Tai yra Korėjos karo laikų (XX a. antra pusė) naikintuvas. Tai nėra visiškai naujas daiktas, kuris iš esmės spręstų reikalus, ir kalbėti, kad jį gavę ukrainiečiai tuojau pat perlauš karo eigą, yra niekai. Tai viena.

Antra - Ukrainai reikia 170-200 tokio tipo naikintuvų. Kiek jie realybėje gaus iki šiol neaišku, bet jeigu orlaivių bus tik 30, juos bus galima vertinti kaip „prieskonius", bet ne klausimo sprendimo būdą. Ir nereikia galvoti, kad tai iš esmės pakeis karo eigą, tačiau Rusijai gyvenimas taps žymiai nemalonesnis.

- Rusija perspėjo, kad jeigu ukrainiečiams Vakarų perduoti ginklai bus nukreipti į šalies gilumą, Maskva tai vertins kaip karo paskelbimą. Kiek realūs tokie grasinimai?

- Ukrainiečiai jau porą metų daužo Krymą, kuris įjungtas į Rusijos teritoriją. Taip pat jie daužo keturias teritorijas (Donecką, Luhanską, Chersoną ir Zaporožę), kurias rusai irgi paskelbė savomis. Juridiškai, jų požiūriu, tai yra lygiai tas pats, dėl ko jie dabar grasinasi paskelbti karo padėtį, tačiau, mano nuomone, būtent dėl šito visiškai nereikia nerimauti. Rusijai įsijungti į karą su Vakarais nėra paprasta, nes, kaip matome, jie nesusitvarko net toje pačioje Ukrainoje, todėl nėra čia dėl ko „krūpčioti".

- Sakote, kad nerimauti nėra dėl ko, o kaip Rusijos ir JAV karinių laivų susitikimas Kuboje? Kažką panašaus pasaulis jau yra matęs.

- Tai yra manevrai. Rusai sako, kad jie nesiuntė jokių savo laivų, bet niekas garantijų duoti negali, todėl tenai pasirodė ir JAV povandeninis laivas. Bet klausimų vis tiek lieka, nes kas iš to, kad buvo užfiksuotas rusų povandeninis laivas? Esminis klausimas - ar jis turi branduolinę ginkluotę? O šito iš nuotraukos nepasakysi, todėl spręsti apie tai, kas vyksta, žiūrint paveiksliukus būtų klaidinga. Juolab kad vyksta karas, ir visi puikiai supranta propagandos jame reikšmę.

- Dėl Kubos kaip ir aišku, bet tuo pat metu Rusija ir Baltarusija branduolines pratybas vykdė mūsų pašonėje. Tai - rimčiau?

- Kadangi padėtis regione kaista, į visus tokius dalykus reikia žiūrėti labai rimtai. Nors mes tai supratome gerokai anksčiau ir Nepriklausomybės aušroje pasienį pavertėme pirma šalies gynybos linija. Pasienio apsaugos tarnyba priklausė Krašto apsaugos ministerijai ir veikė kaip integrali valstybės gynybos dalis. Vėliau į valdžią atrėplioję konservatoriai ir socialdemokratai sistemą sunaikino, o pasieniečius pavertė policiniu padaliniu.

Šiandien pasieniečiai neturi ne tik pagrindinių gynybos ginkluotės elementų, bet jie neturi granatsvaidžių, kulkosvaidžių, elementariosios lengvosios artilerijos, nekalbant apie kovos su dronais priemones.

Norint stiprinti krašto gynybą, reikia pradėti nuo elementoriaus - grąžinti pasieniečius KAM žinion, integruoti tarnybą ne popieriuje, o realybėje į gynybos schemas, nes iki šiol jokių bendrų pasieniečių ir kariškių manevrų nėra buvę, užpirkti rimtų ginklų, apmokyti žmones. Kol tai nebus padaryta, į visas latrų pasakas apie rūpinimąsi valstybės gynyba žiūrėsiu skeptiškai.

- Bet juk dabartinė Lietuvos vyriausybė skuba kurti Gynybos fondą ir planuoja didinti mokesčius. Tai nėra tas, apie ką kalbate?

- Tikrai ne, nes taip siekiama surinkti pinigus, kuriuos bus galima netrukdomai vogti palankiomis sąlygomis prisidengiant įvairiais neskelbiamais pirkimais. Eiliniai niekšeliai mums demonstruoja savo pasirengimą mus apvogti.

Šiandien man nėra žinomi jokie ypač lengvi kariniai pirkimai, kuriuos mūsų valstybė galėtų lengvai realizuoti. Pasaulis nesirengė tokio masto konfliktui, koks vyksta Ukrainoje, todėl ginkluotė, apie kurios užsakymus kalbama iš aukštų tribūnų, fiziškai dar nėra pagaminta. Tai nereiškia, kad nereikia pirkti ginkluotės, bet reikia pabaigti fantazuoti apie visų problemų sprendimą per vienos divizijos sukūrimą.

Anksčiau į klausimą, kaip sprendžiami Lietuvos saugumo klausimai, atsakymas buvo toks: esame NATO nariai ir esą to užtenka, kad būtume saugūs. Na taip, esame NATO nariai, bet saugumo klausimai neišspręsti, o bandymas į sudėtingus klausimus atsakyti paprastai, svajojant apie divizijos kūrimą ar pusiau rusiškai kalbančios vokiškos brigados atkėlimą yra saviapgaulė ir nieko bendro su realybe neturi.

Mano įsitikinimu, turi būti sudaryta rimta nevyriausybinė Lietuvos gynybos saugumo ir aprūpinimo ginkluote klausimus kontroliuojanti komisija, kuri žinotų realias ginkluotės rinkos kainas ir su kurios įkūrimu pasibaigtų isterijos pagrindu organizuojama šiandieninė pirkimų bakchanalija.

Lietuvai seniai reikėjo pasirūpinti modernia ginkluote, tačiau nei dvi kadencijas Simono Daukanto aikštėje kėdę trynusi Dalia Grybauskaitė, nei neaišku ką pirmąją kadenciją veikęs prezidentas Gitanas Nausėda savo, kaip vyriausiųjų kariuomenės vadų, pareigų iki galo neatliko. Šiandien kylantys klausimai buvo aktualūs ir prieš dešimtmetį, tačiau jie ir tuomet nebuvo sprendžiami, nes pinigai sėkmingai, tik kiek kitokiais metodais, buvo grobstomi ir tuomet.

Dabar atėjo ginkluotės laikas, bet kol nebus rimtos Lietuvos ginklavimosi programos ir jos kontrolės, siūlau visiems žiūrėti į tai labai atsargiai. Pabrėžti reikia ir tai, kad Lietuva viena nėra pajėgi spręsti kylančių saugumo ir gynybos klausimų. Noriu matyti pakankamas kooperacijos su Lenkija programas, integracinius ryšius su naujausiais NATO partneriais švedais ir suomiais, ir jau nekalbu apie tai, kad Lietuva, Latvija ir Estija karinės kooperacijos iš viso nevykdo. Pradėti reikia nuo to, kas nereikalauja investicijų į žaisliukų pirkimą - nuo ryšių su lenkais ir švedais stiprinimo.

- Kaip tokia situacija gali paveikti Lietuvos piliečių nusiteikimą gintis ir ginti savo šalį?

- Piliečių nusiteikimas gintis ir ginti savo šalį yra atskira, labai plati tema. Kalbant trumpai, piliečių įjungimas valstybės gynybos reikmėms yra karinio valstybės rengimo, kurio mes neturime, sudėtinė dalis. Apie civilinę saugą kalbama daug, bet realybėje viskas palikta savieigai. Prie valdžios vairo stovi žmonės, kuriems tokių klausimų niekada nekilo, ir kurie nesimokė tokių dalykų. Turime prezidentą ekonomistą, bet kas sakė, kad jis turi bent bazines žinias, ką ir kaip reikia daryti karinės krizės metu? Labai tuo abejoju.

Mes matome „puikų" Ukrainos pavyzdį, kur valstybės vadovas, iki tapdamas prezidentu, daugiausia laiko staipėsi scenoje ir juokino žmones. Tapęs prezidentu jis taip ir nesuvokė, ką iš tikro privalo daryti, todėl tik lakstė palei fronto liniją ir šaukė, kad jis „bachūras", o ne „lochas".

Šiandien Lietuvoje turime analogišką situaciją. Karinis valstybės rengimas reikalauja profesionalaus požiūrio, todėl kol į karinį valstybės rengimą bus žiūrima pro pirštus, nieko gero bei pozityvaus šiame fronte tikėtis nereikia.

Apie F-16

„F-16 Fighting Falcon" - vieno variklio universalios kovos naikintuvas, sukurtas JAV įmonės „General Dynamics". Nuo naudojimo pradžios 1978 m. iš viso yra pagaminta daugiau nei 4500 vienetų.

„F-16 Fighting Falcon" naudoja 25 pasaulio šalių karinės pajėgos. 2015 m. šis orlaivis buvo populiariausias tarp visų pasaulio karinių oro pajėgų lėktuvų.

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
107
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (233)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kaip manote, kas laimės JAV prezidento rinkimus?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip praleidžiate savo atostogas?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+17 +24 C

+14 +22 C

+16 +21 C

+20 +27 C

+19 +27 C

+20 +25 C

0-5 m/s

0-7 m/s

0-4 m/s