Karo pabaigos dar teks palūkėti

Renginių Maskvoje išvakarėse „Respublikos“ pakalbintas pirmasis Atkurtos Lietuvos krašto apsaugos ministru, saugumo srities ekspertas Audrius Butkevičius patikino, kad ataka prieš Rusijos sotinę Ukrainai, visomis prasmėmis, nebūtų naudinga, todėl toliau grasinimų nueita nebus. Specialisto prognozės pasitvirtino - Maskva ramiai atšventė gegužės 9-ąją.

- Maskvos Kijevui pasiūlytos paliaubos gegužės 8-10 dienomis - pirmas žingsnis link galimos taikos ar tik Kremliaus manipuliacijos?

- Aš į tai žiūriu kaip į bandymą sukurti sau palankų politinį foną. Tai yra, rusų propagandos mašinai reikalingas laikas, norint pasirengti ir tinkamai pravesti manifestacijas Maskvoje. Kaip suprantama, Maskva formuoja savo bloką iš visokių arabų, azijatų ir kt. Todėl ta pergalės diena Rusijoje yra tik istorinis pretekstas pademonstruoti kažkada buvusią galybę ir puiki proga bandyti lipdyti tokį bloką. Todėl į tai reikia žiūrėti ne kaip į bandymą pradėti derybas, bet bandymą užimti patogesnes pozicijas vis gilėjančiame konflikte. Tuo labiau, kad tapo žinoma, jog Kinijos ir Indijos vadovai šiame vaidinime nedalyvaus.

- V.Zelenskis nurodė, kad sutiktų su mažiausiai 30-ies dienų paliaubomis. Toks laikas kažką iš esmės pakeistų?

- Nieko nepakeistų nei 30, nei 40 dienų. V.Zelenskis stengiasi žaisti pagal tas taisykles, kurias dabar diktuoja JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), ir tai yra politinis manevras, sakant - žiūrėk, pasakei, kad reikia 30-ies dienų paliaubų, per kurias galėtume pasirengti taikos deryboms, ir aš tai padariau. O V.Putinas yra blogas ir su tuo nesutinka.

Konkrečiu momentu nė vienai iš pusių karo veiksmų nutraukimas nėra naudingas, nes akivaizdu, kad Rusijoje bijomasi taikos meto krizės, iššauktos didelio iš karo grįžtančių kareivių ir labai galimo politinio lyderio pakeitimo, todėl V.Putinas siekia išlikti jėgos pozicijose, kad galėtų daryti poveikį vykstančiam procesui.

Panaši situacija yra Ukrainoje: jau pakvipo rinkimais ir prezidento V.Zelenskio kanceliarija praktiškai jau yra pradėjusi rinkiminę kampaniją, todėl karo nutraukimas iškreiptų šitų vidaus politinių procesų eigą ir sutrikdytų nusistovėjusią įvykių eigą.

- O kada realiai galima tikėtis paliaubų?

- Karas baigiasi ne pagal vienos pusės norą, o pagal kapituliaciją, arba pagal abipusį susitarimą. Šiuo momentu aš tokių prielaidų nematau. Ukraina, palyginus su situacija prieš 3-6 mėnesius, sustiprino savo pozicijas, tiekimai į kariaujančią šalį pasirodė labai efektyvūs ir šiandien artilerijos šaudmenų bado ukrainiečiai nejaučia. Šarvuotos technikos, įskaitant ir tankų, panaudojimo galimybės yra stipriai apribotos dėl technologinio proveržio kare - efektyvaus dronų naudojimo, kai pigios bepilotės mašinos naikina milijonus kainuojančią techniką, todėl net turimos šarvuotos technikos abiem šalims sąlyginai pakanka.

Lyginant su rusais, ukrainiečiai dronų kare produktų gamina mažiau, tačiau tam tikrais atvejais jie turi kokybiškesnių sunkiųjų dronų persvarą. Rusai dėl plačios šviesolaidžių gamybos turi jais valdomų, sunkiau pažeidžiamų dronų persvarą, todėl net šioje srityje nusistovėjusi savotiška pusiausvyra, ir akivaizdžių požymių, kad ją kažkas galėtų sutrikdyti nėra.

Fronte egzistuoja „žudymo zona" - 15-20 km pločio juosta, kurioje praktiškai šeimininkauja dronai, todėl koviniai veiksmai vykdomi nedidelėmis grupėmis. Daugelis mūsų girdimų teritorijų užėmimų yra butaforiniai demonstratyvūs elementai, kai siunčiant 2-3 žmonių grupes, jos sulenda į saugesnį objektą, tuomet permetama daugiau žmonių, suformuojamas skyrius ir paskelbiama, kad kažkuri pusė kontroliuoja vieną ar kitą teritoriją, tačiau kontrolė faktiškai apsiriboja vienu „kiemu".

Pusiausvyros situacijoje, kai nė viena iš pusių neturi svertų, kalbėti apie greitas derybas yra sudėtinga. Kita vertus, europiečiai vis labiau tiki, kad, pasibaigus ar stabtelėjus karui, rusams bus atrištos rankos atakuoti ES ir NATO. Dar ir todėl parama ukrainiečiams toliau stiprėja. Net pastarojo meto D.Trampo pareiškimai, kad Rusijai reikia ne 4 Ukrainos gubernijų, bet visos Ukrainos, todėl jie turės atiduoti viską, ką iki šiol užgrobė, rodo JAV politikos pokyčius. Be to, tokie pareiškimai suteikia visiems vilčių, todėl tiekimai ir parama nesustoja. Ukrainiečių gyvosios jėgos nuostoliai nėra tokie milžiniški, kaip gali atrodyti ar siekiama parodyti. Niekas į taiką neskuba, nes karas yra stabilesnė situacija nei taip vadinama taika.

- Atmetęs paliaubų pasiūlymą, V.Zelenskis užsiminė, kad Maskvoje gegužės 9-ą dieną gali būti nesaugu. Rusija į šį perspėjimą sureagavo rimtai. Kijevas turi užtektinai pajėgumų smogti Maskvai?

- Pajėgumų turi, bet neaišku, ar tai būtų naudinga politiškai ir karinės logikos požiūriu. Rusai Maskvos gynybai sutelkė daug priešlėktuvinės gynybos sistemų iš kitų rajonų, apnuogindami savo teritorijas, įskaitant karines bazes ir karinės pramonės objektus.

Kaip tik ką kalbėjome, šiuo metu svarbesniu veiksniu rusai laiko karinę propagandą, todėl padarys viską, kad Maskva būtų saugi. Todėl manau, jog ukrainiečiai gali smogti ne į šalies sostinę, bet į tuos apnuogintus karinius objektus.

Viešosios nuomonės požiūriu ukrainiečiams tai būtų naudingiau, nes smūgis į miesto centrą, nors jis ir labai paglostytų ukrainiečių rėmėjų bei palaikytojų širdis, sukeltų papildomų problemų. Tikrai tokiu atveju ten žūtų ir civiliai asmenys bei galimai koks nors aukštas pareigas einantis kinas, kas pliusų Kijevui nepridėtų. Komplikacijų galėtų būti daugiau negu naudos, todėl manau, kad V.Zelenskis tik gąsdina V.Putiną, taip siekdamas sugadinti jam šventę, o smūgiai greičiausiai pasipils į kitus objektus. Manau, kad net nebus užkabintas Kerčės tiltas, nes tai irgi neduotų apčiuopiamų rezultatų.

- „Telegram" kanalas „Condottiero" teigia, kad Vašingtonas perspėjo Kijevą vengti atakų prieš Rusiją gegužės švenčių dienomis. Donaldas Trampas susirūpino Vladimiro Putino saugumu?

- Situacija analogiška Jevgenijaus Prigožino maišto metu skambėjusiai retorikai - tik nelieskime Rusijos. Manau, kad D.Trampas bando atkartoti Henrio Kisindžerio (Henry Kissinger) planą, tik atvirkščiai - jeigu 1969-1970 m. H.Kisindžeris susitarė su kinais ir pertempė juos į JAV pusę, atskirdamas nuo TSRS, tai dabar D.Trampas nori susitarti su rusais ir pertempti juos į savo pusę, atskirdamas nuo kinų. Jungtinių Valstijų karo su kinais perspektyva Amerikos lyderiui yra įdomesnis dalykas negu kelios Ukrainos sritys. Kadangi D.Trampas viską vertina iš savo verslininko logikos ir JAV pozicijų, dėl to jam išsaugoti susitarimo su Rusija galimybę yra svarbiau.

Mes gyvename Europoje ir Rusijos grėsmės pavojus mums svarbesnis nei D.Trampo karas su Kinija. Mes manome kitaip, negu amerikiečiai, nes kuo šalis arčiau Rusijos sienų, tuo labiau skiriasi gynybos prioritetai. D.Trampas sako: „sėdžiu už gražaus blizgančio vandenyno ir man kas", o tarp mūsų ir Baltarusijos teka nedidelė Katros upelė, todėl mūsų ir kitų europiečių prioritetai nėra tokie kaip JAV.

- Paliaubų šalys nepasiekė, nekalbant apie taiką, JAV vis dažniau grasina pasitraukti iš derybų - situacija pasiekė aklavietę ir karas, nepaisant garsių D.Trampo priešrinkiminių pažadų, tęsis toliau?

- Per pirmąsias 100 dienų nė vienas iš D.Trampo priešrinkiminių užsimojimų nesibaigė niekuo kitu, kaip visišku fiasko. Prekybos karas pralaimėtas, tarifų karas irgi. Santykiai su kaimynais peraugo į konfrontaciją. Santykiai su sąjungininkais, kokie, tarkim, buvo japonai, sugriauti. Pažadas nutraukti karą Europoje tapo nuolatinio pasityčiojimo iš D.Trampo politikos šaltiniu.

Pareiškimas apie pasitraukimą iš derybų dėl taikos Ukrainos-Rusijos kare yra bandymas užimti patogesnę poziciją kritikos JAV viduje požiūriu. Kita vertus, išeiti iš derybų nereiškia atsisakyti savo įtakos šiame konflikte. Esu įsitikinęs, kad JAV savo galimybių daryti įtaką niekada neatsisakys. Tiesiog Jungtinės Valstijos pasitraukia iš absoliučiai idiotiškos pozicijos duotosiose derybose, kurią, laikantis save derybų meistru, užėmė D.Trampas. Atsistojęs per vidurį jis bandė pasakyti konflikto šalims - pirma jūs susitarsite su manimi, o tada aš už jus susitarsiu su kita puse.

Derybų požiūriu tokia JAV pozicija daro šią šalį atsakinga už nesėkmę, kas, beje, ir įvyko. Ir tik visiškas avigalvis galėjo save pastatyti į tokią padėtį, iš kurios dabar reikia skubiai išsisukti.

Tikėtina, koks nors politinis konsultantas, stebintis prezidento įvaizdį, patarė D.Trampui skubiai keisti užimtą poziciją, todėl jis iš derybų išeina, bet, kaip parodė paskutiniai įvykiai, įtaką joms darys ir toliau. Tai patvirtina du momentai - suderinti tiekimai Ukrainai už palyginti kuklius 50 mln. JAV dolerių (pirma kregždė ir ženklas Rusijai) ir įsakymas Pentagonui pasiruošti apmokyti apie 200 ukrainiečių pilotų, kurie skraidys F-16. Tai rodo D.Trampo ketinimų kryptį link spaudimo Rusijai.

Taigi, galima galvoti, kad JAV toliau konflikte dalyvaus, tik kitame vaidmenyje. Deja, turint omenyje fliugerišką D.Trampo politiką, sunku nuspėti, kiek laiko truks šis naujas užsimojimas.

- Kadangi karas, tikėtina, tęsis, kaip šioje geopolitinėje realybėje atrodo Lietuva? Tankai, „drakono dantys" ir milijardai užtvaroms - tikrai yra tai, ko dabar reikia?

- Visada reikia matyti gynybos planus ir tik jų kontekste galima vertinti planuojamus pirkimus. Nematant jų, komentuoti informaciją apie vieną ar kitą užpirkimą būtų neteisinga, tačiau ukrainiečių karo pamokos rodo, kad tanko vaidmuo šiandien yra toks pats, kaip ir tuo metu, kai tik jie buvo pradėti kurti. Tai yra, jie skirti pralaužti priešininko gynybines pozicijas.

Vėliau atsirado teiginys, kad tankas yra pats efektyviausias prieštankinis ginklas. Deja, šiandien tai jau anachronistinis teiginys vis efektyvesniame dronų panaudojimo kontekste, o masinis dronų naudojimas tankų išgyvenimą mūšio lauke, kuris ir taip nebuvo ilgas, dar labiau sutrumpino.

Jeigu Lietuva ruošiasi kariauti priešininko teritorijoje ir turi tam sąjungininkų pritarimą bei pasirengimą veikti kartu, galiu matyti tam tikrą tankų panaudojimo perspektyvą. Tačiau nemanau, kad jų Lietuva turės tiek, jog jais remiantis būtų galima atlikti strateginio lygmens karinius judesius.

Labiausiai bijau kelių dalykų. Pirma - jog tai gali būti primityvus beždžioniavimas, antra - neefektyvių patarėjų bandymas pateikti pasiūlymą tiksliai nesuvokiant, ką darysi su vienu ar kitu instrumentu. Sakant paprasčiau - kam pirkti plaktuką, jeigu nesiruoši kalti vinių. Arba, trečia, kas yra dar liūdniau, vėl susiduriame su nieko bendro su krašto gynyba neturinčia korupcine schema. Kuris atsakymas teisingas, atsakyti turėtų atitinkamos institucijos, bet ar jos išdrįs tai padaryti?